Jo teigimu, „įspūdinga“, kad Ukrainos pajėgos nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. išlaikė priešakinį placdarmą Kursko srityje ir Kyjivas sugebėjo nepastebėtas Rusijos vadovybės sukaupti naujas karines pajėgas ir pasirengti naujam puolimui.
„Tai man sako, kad Ukrainos pajėgos tapo dar labiau patyrusios ir geba panaudoti elektroninę kovą ir tai, ką mes vadiname operatyviniu saugumu“, – sakė generolas.
Pasak B.Hodgeso, naujasis ukrainiečių puolimas taip pat sukuria politinį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris „bandė ignoruoti“ ankstesnį Ukrainos puolimą rugpjūtį, o vėliau du kartus viešai pareiškė, kad jo pasekmės turėtų būti likviduotos iš pradžių iki spalio 1 d., paskui iki sausio 1 d..
„Akivaizdu, kad jiems to padaryti nepavyko. Ir todėl jis susiduria su tikra dilema, kad jo pajėgos nesugeba visiškai eliminuoti šio Ukrainos karinio placdarmo Rusijos viduje“, – dėstė aukšto rango karininkas.
Be to, jis mano, kad Ukrainos puolimas žlugdo Rusijos planus išlaikyti laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas per galimas būsimas derybas – teigdamas, kad „išeities taškas yra tai, kas yra dabar, šie dalykai yra fiksuoti“.
„Nemanau, kad Rusija sutiktų, jog Ukraina pasiliktų dalį Kursko srities. Taigi, mano nuomone, tai pabrėžia tikrą Ukrainos generalinio štabo, pradėjusio šį kontrpuolimą rugpjūčio mėnesį, genialumą“, – įvertino B.Hodgesas.
Taip pat dėl naujojo puolimo Kursko srityje Ukraina įgijo svarbių svertų „pačiu pagrindiniu lygmeniu“, dėstė jis.
Generolas įvertino, kad šie veiksmai taip pat turėtų padėti pakeisti įsišaknijusį naratyvą, kad, kaip sakoma, „Rusija neišvengiamai laimės vienaip ar kitaip, o Ukraina negali jos sustabdyti“.
Pasak B.Hodgeso, Kursko operacija turėtų įrodyti, kad Ukraina nepralaimės, o Rusijos padėtis šiandien iš tikrųjų yra daug silpnesnė nei prieš metus.
Vakarų ir Ukrainos vertinimai rodo, kad Rusijai Kurske trūksta savų pajėgų ir dėl to ji pritraukė apie 11 tūkst. karių iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį nurodė, kad Kursko srityje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 1 000 šiaurės korėjiečių.
Naujienų agentūra „Reuters“ pridūrė, kad karo veiksmų eskalavimas Kursko regione vyksta kritiniu Ukrainai metu, kai jos kariai bando atremti Rusijos puolimą rytuose.
„Užėmus ir laikant Rusijos teritorijos gabalą Kursko srityje, Ukrainai atsirado koziris galimose taikos derybose, nes abi pusės stengiasi pagerinti savo pozicijas mūšio lauke prieš Donaldui Trumpui grįžtant į Baltuosius rūmus“, – pažymėjo „Reuters“.
Kas žinoma apie naująjį puolimą?
Sekmadienį paskelbta, kad Ukrainos pajėgos pradėjo naują puolimą kai kuriuose Kursko srities regionuose.
Tą pačią dieną puolimo faktą netiesiogiai patvirtino Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, o tiesiogiai – Kovos su dezinformacija centro vadas Andrijus Kovalenka.
Kaip pažymėjo Karo tyrimų instituto analitikai, Ukrainos kariai iš tiesų atnaujino puolamąsias operacijas Rusijos Federacijos Kursko srityje mažiausiai trijuose rajonuose ir padarė taktinę pažangą.
Savo ruožtu vokiečių leidinys „Der Spiegel“ nurodė, kad ukrainiečiai perėjo į puolimą Kursko regione likus dviem savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos tam, kad išryškintų rusų silpnąsias vietas.
Ukrainos prezidento kanceliarija, komentuodama puolimą Kursko srityje, pareiškė, kad teritorija turėtų būti traktuojama kaip išteklius.
„Tai yra mūsų resursas, kad Kursko srities teritoriją iškeistume į Ukrainai reikalingas mūsų žemes, kurias dabar yra okupavusi Rusija“, – sakė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Serhijus Leščenka.