Trečiadienį JAV valstybės sekretorius R.Tillersonas susitikimą su gruzinų užsienio reikalų ministru Michailu Džanelidze pavadino produktyviu ir sakė, kad Amerika tvirtai palaiko Gruzijos siekį įstoti į NATO, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Tbilisyje.
„Įvyko produktyvus susitikimas su Gruzijos užsienio reikalų ministru Michailu Džanelidze. Gruzija labai prisideda prie mūsų bendros misijos Afganistane. Labiausiai iš visų prisidedančių šalių, (vertinant pagal skaičius) vienam gyventojui. Tvirtai palaikome Gruzijos siekį tapti NATO nare“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė R.Tillersonas, jį cituoja naujienų agentūra BNS.
Kaip praneša Laisvosios Europos radijas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat išreiškė stiprų Aljanso įsipareigojimą Gruzijos saugumui ir paragino Rusiją patraukti savo pajėgas iš separatistinių Kaukazo regionų.
„Mūsų karinės pajėgos vis labiau yra pajėgios veikti kartu, jau yra pradedamos planuoti bendros NATO ir Gruzijos karinės pratybos 2019-aisiais“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Status quo tenkina visus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas teigia, kad jei nebūtų akivaizdaus prieštaravimo iš Rusijos ir precedentų, kurie tuos prieštaravimus 2008-aisiais pavertė karinės agresijos demonstravimu, greičiausiai Gruziją jau matytume NATO nare.
„Visi supranta, kad pagrindiniu „veto“ tesės turėtoju išlieka Rusija, ir niekas nenori rizikuoti dar didesniu konfliktu iš Kremliaus pusės. Antra vertus, patys gruzinai ir dabartinė Gruzijos valdžia, suvokdami galimą Rusijos reakciją, elgiasi atsargiai ir stengiasi neprovokuoti Rusijos, narystės nereikalauti labai garsiai.
Gruzijos politikai mano, kad verta palaikyti pragmatinius prekybinius ryšius su Rusija.
Gruzijos politikai mano, kad verta palaikyti pragmatinius prekybinius ryšius su Rusija. Dabartinės vyriausybės pozicija yra palaikyti status quo, formaliai neatsisakant narystės NATO, nepripažįstant Rusijos okupacijos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tačiau oficialius žingsnius dėl NATO žengti vengiama“, – komentuoja T.Janeliūnas.
Jo manymu, dėl Gruzijos dabar egzistuoja „tylus konsensusas“ tiek iš NATO, tiek iš Rusijos pusės, nekeisti esamos situacijos. „Rusiją tenkina dabartinė situacija Gruzijos viduje, kada politinė valia yra suvaržyta, visuomenė po truputį vis labiau abejoja narystės NATO perspektyva, yra labiau linkusi į ekonominių problemų sprendimą, nori atkurti ekonominius santykius su Rusija. Rusijai toks veikimas yra naudingesnis nei atviro konflikto eskalavimas.
Manau, kad nepaisant to, jog nuolat oficialiai palaikome Gruzijos aspiracijas tapti NATO nare, remiame reformas, artinančias ją prie NATO, ir taip iš tiesų taip yra, realiai Lietuva nenorėtų dar didesnio konflikto ir dar didesnės eskalacijos santykiuose su NATO. Tam tikras pritarimas status quo, manau, egzistuoja ir tarp Lietuvos politikų“, – kalba politologas.
Gruzijai tapti NATO nare leis tik viena aplinkybė
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis Gruzija iš tiesų galėtų tapti NATO nare, T.Janeliūnas teigia, kad tam reikalinga tik viena aplinkybė – Rusijos režimo pasikeitimas iš esmės ir savo „veto“ teisės prieš NATO plėtrą atsisakymas.
„Tik tai galėtų leisti Gruzijai tapti NATO nare. Patys gruzinai tą pripažįsta ir kantriai laukia tarptautinės aplinkos pasikeitimo, manau, nedėdami pernelyg daug vilčių į galimybę NATO nariais tapti anksčiau.
Dabar matome tam tikras NATO pastangas stiprinti Gruzijos kariuomenę, suteikti naujas galimybes, didinti finansinę paramą. Ne vienas projektas yra buvęs ir vis dar vyksta su amerikiečiais. Tačiau Gruzijos gynybos biudžetas yra įšaldytas nuo 2014 metų, ir tai rodo vyriausybės nenorą tokiais veiksmais pritraukti Rusijos dėmesį, leisti manyti, kad šalis ginkluojasi, rengiasi kažkokiems konfliktams“, – sako pašnekovas.
