Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

JAV gynybos sekretorius: Kinija „destabilizuoja“ padėtį Ramiojo vandenyno regione

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis penktadienį trumpam sustojęs Palau salose apkaltino Kiniją „destabilizuojant“ Ramiojo vandenyno regioną.
Markas Esperis
Markas Esperis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vos tris valandas trukęs vizitas surengtas Vašingtonui siekiant atremti Pekino bandymus didinti įtaką retai apgyvendintose, bet strategiškai svarbiose Ramiojo vandenyno salų valstybėse.

Pasak M.Esperio, Jungtines Valstijas ir Palau sieja bendros laisvės vertybės, „kai visos šalys gerbia visų šalių taisykles ir normas“, užtikrinančias „taiką ir klestėjimą visose šalyse“.

„Tai ypač svarbu šiandien, kai mes drauge su savo partneriais ir sąjungininkais siekiame apsaugoti tokią tarptautinę sistemą, susiduriančia su Kinijos ir jos destabilizuojančios veiklos regione keliama grėsme“, – sakė jis.

Neseniai Pekinas džiaugėsi savo pergale Ramiajame vandenyne, pernai įtikinęs Saliamono salas ir Kiribatį iškeisti savo diplomatinius ryšius su Taivanu į ryšius su Kinija.

Po šio žingsnio Palau liko viena iš keturių Taivano sąjungininkių Ramiojo vandenyno regione ir penkiolikos visame pasaulyje.

Maždaug už 1,5 tūkst. km į rytus nuo Filipinų esanti 22 tūkst. gyventojų turinti valstybė, nepaisant Kinijos spaudimo, išsaugojo tvirtus ryšius su Taivanu ir JAV.

Palau prezidentas Thomas Remengesau sakė, kad Kinija ėmėsi „agresyvių veiksmų“ regione, tačiau jis supranta, kodėl jai pavyko palenkti kai kurias salų valstybes.

„Ne paslaptis, kad jie skolina pinigus ir investuoja pinigus į daugelio Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikas“, – sakė jis žurnalistams.

„Tai daro poveikį žmonių požiūriui į tuos, kurie jiems padeda“, – pridūrė jis.

Kinija 2018 metais uždraudė turistines keliones į Palau, suduodama smūgį vienam pagrindinių valstybės pajamų šaltinių. Šis jos žingsnis laikomas atsaku į Palau palaikomus ryšius su Taivanu, kurį Kinija laiko savo teritorija ir siekia kontroliuoti.

M.Esperis sakė, kad su Th.Remengesau aptarė būtinybę gerbti „bet kokio dydžio valstybių suverenitetą“.

Nors Palau yra nepriklausoma valstybė, ji neturi kairuomenės ir, pagal susitarimą su Vašingtonu, Jungtinės Valstijos yra atsakingos už jos gynybą.

Pagal susitarimą, JAV kariuomenė gali naudotis jos salomis, nors šiuo metu ten nėra dislokuota amerikiečių karių.

Jungtinės Valstijos planuoja įrengti radiolokacijos sistemą Palau salose, tačiau darbus sustabdė COVID-19 pandemija, Palau siekiant išsaugoti valstybės, kur nėra užregistruota koronaviruso infekcijos atvejų, statusą.

Th.Remengesau pasveikino JAV pastangas sustiprinti savo kariuomenės buvimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Tai suteikia mums, Palau žmonėms, saugumo ir stabilumo jausmą, žengiant į ateitį“, – sakė prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?