Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

JAV ieško būdų atgrasyti Rusiją nuo ribotų branduolinių smūgių

Pentagonas siūlo keisti dešimtmečius galiojančias branduolinio ginklo panaudojimo taisykles ir numatyti, kad į plataus masto kibernetinę ataką galimas ir branduolinis atsakas. Amerikos žiniasklaidos paviešintoje naujoje branduolinėje strategijoje atgrasymui siūloma pasitelkti ir mažo galingumo bombas. Vakarams nerimą kelia Maskvos doktrina – grasinanti panaudoti mažesnio galingumo branduolinius ginklus prieš konkrečius taikinius ir taip priversti NATO atsitraukti.
Rusijos kariuomenės pasididžiavimas „Topol-M“, kuris šaudo branduolinius užtaisus.
Rusijos kariuomenės pasididžiavimas „Topol-M“, kuris šaudo branduolinius užtaisus. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Rusijos pratybose – branduolinis smūgis priešui. Pernai spalį, praėjus mėnesiui po Rusijoje ir Baltarusijoje vykusių „Zapad“ pratybų, Rusija išbandė savo strateginę branduolinę „triadą“ – paleido balistinių bei sparnuotųjų raketų iš sausumos, oro ir jūros. Ir nors tai buvo įvardijama kaip atskiros pratybos, Lietuvos krašto apsaugos ministro teigimu, tai buvo baigiamoji „Zapad“ dalis.

„Taip vadinama branduolinė triada – baigiamoji po „Zapad“ dalis, po pratybų Baltarusijoje, po pratybų Kaliningrade. Visada, kaip ir po kiekvieno „Zapad“, vyksta treniravimasis ir branduoliniu aspektu, naudojama visa triada – raketos, strateginiai lėktuvai, pajėgumai, kurie yra vandenyne“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Ekspertų teigimu, Rusijos išbandytas scenarijus – tai paskutinis žingsnis prieš grasinimą branduoliniu karu, jei Vakarai norėtų susigrąžinti užgrobtas teritorijas.

Per „Zapad“ pratybas, pasak Vokietijos leidinio „Bild“ šaltinių, buvo išbandomos Baltijos šalių okupacijos bei staigaus puolimo prieš Vokietiją, Nyderlandus, Lenkiją, Skandinavijos šalis taktikos. Kad pratybų taikinys buvo ne tik Baltijos šalys, patvirtina ir Lietuvos krašto apsaugos ministras.

„Tai yra bendrai prieš NATO sąjungininkus, tai tikrai nebuvo taikinys. Aš net šiuo metu neapibrėžčiau konkretaus taikinio, bet tikrai nebuvo kalbos apie mūsų regioną, tai – platesnė dimensija“, – teigė R.Karoblis.

Ekspertų teigimu, Rusijos išbandytas scenarijus – tai paskutinis žingsnis prieš grasinimą branduoliniu karu, jei Vakarai norėtų susigrąžinti užgrobtas teritorijas. Vakarams nerimą kelia Maskvos doktrina, kad ji gali grasinti panaudoti mažesnio galingumo branduolinius ginklus prieš konkrečius taikinius ir taip priversti NATO atsitraukti.

Tad ant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo stalo – nauja Amerikos branduolinė strategija. Amerikos žiniasklaidos paviešintame projekte siūloma prisitaikyti prie realijų ir ant ilgo nuotolio balistinių raketų montuoti ir mažesnio galingumo branduolines galvutes. Taip tikimasi atgrasyti Rusiją nuo ribotų branduolinių smūgių.

Amerikiečiai ketina išplėsti dešimtmečius galiojusią taisyklę, kada galėtų būti branduolinis ginklas panaudotas pirmą kartą. Naujame dokumente, kurio nei Baltieji rūmai, nei Pentagonas nekomentuoja, numatyta, kad branduolinis atsakas galėtų būti suduotas ir jei kažkas kėsintųsi į šalies elektros tinklus ar ryšius, ir jei būtų surengta plataus masto kibernetinė ataka.

Tiesa, kai kurie Amerikos politikai nerimauja, kad grasinti linkęs Donaldas Trumpas gali peržengti ribas. Tačiau branduolinėms pajėgoms vadovaujantis generolas dar anksčiau tikino, kad jis pats to neleistų.

„Kasmet ugdome karo teisės išmanymą, joje svarbūs tam tikri principai – ar smūgis tikrai neišvengiamas, ar gebama atskirti civilius, ar proporcingas, ar bus išvengta bereikalingų netekčių. Prezidentui aš patariu, tada jis sprendžia, ką daryti. Jei sprendimas būtų neteisėtas, spėkite, ką daryčiau? Pasakyčiau jam, kad jis neteisėtas“, – kalbėjo JAV branduolinių pajėgų vadas gen. John Hytenas.

Ir nors pats D.Trumpas vengia viešai kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl Kremliaus agresijos, tačiau Pentagono dokumente Maskvos veiksmai apibūdinami kaip destabilizuojantys ir reikalaujantys griežtesnio požiūrio. Tad esą Vašingtonas gali būti priverstas atšaukti įsipareigojimą sumažinti Amerikos branduolinio arsenalo dydį. Jau kuris laikas Vašingtonas ir Maskva kaltina viena kitą pažeidžiant ginklų kontrolės sutartį, padėjusią užbaigti Šaltąjį karą.

„Atšilimas neįvyko, kad ir ko norėjo Baltieji rūmai, Jungtinių Valstijų Kongresas ir politinė bendruomenė puikiai supranta ir įvertina Rusijos priešiškumą ir antiamerikietišką požiūrį“, – teigė JAV analitikė Vanda Felbab-Brown.

Gruodį D.Trumpo patvirtintoje saugumo strategijoje Rusijos branduolinis ginklas vadinamas egzistencine grėsme Amerikai. O naujoji branduolinė strategija turėtų būti patvirtinta per mėnesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos