Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 09 11 /17:23

JAV ir Armėnija pradėjo bendras taikos palaikymo pratybas – atstovas

Armėnija pirmadienį pradėjo bendras pratybas su JAV taikos palaikymo pajėgomis, pranešė JAV kariuomenės pareigūnai.
AFP-Scanpix nuotr.
AFP-Scanpix nuotr.

Tai dar vienas ženklas, kad buvusi sovietinė Armėnija nusigręžia nuo tradicinės sąjungininkės Rusijos.

Mokomajame centre „Zar“ netoli Jerevano prasidėjo pratybų „Eagle Partner“ atidarymo ceremonija, joje dalyvauja 85 JAV ir 175 Armėnijos kariai, naujienų agentūrai AFP sakė JAV Sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje atstovas.

Prieš kelias dienas Maskva dėl šių pratybų ir augančios įtampos iškvietė Armėnijos ambasadorių.

Armėnijos gynybos ministerija teigė, kad šiomis pratybomis siekiama padidinti sąveikos su JAV pajėgomis, dalyvaujančiomis tarptautinėse taikos palaikymo misijose, lygį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Armėnijos sprendimas nerengti pratybų su Maskvos vadovaujamu Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) aljansu ir dirbti su JAV reikalauja labai gilios analizės.

„Žinoma, stengsimės visa tai suprasti ir suvokti. Tačiau bet kokiu atveju tai darysime palaikydami glaudų partnerystės dialogą su Armėnijos puse“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę Maskva išsikvietė Armėnijos ambasadorių dėl esą nedraugiškų žingsnių, kurių ėmėsi ši šalis.

Ministerija teigė, kad Armėnijos pasiuntiniui buvo išsakytos griežtos pastabos, tačiau primygtinai tvirtino, kad šalys išlieka sąjungininkės.

„Tai labiau priminė grasinimą Jerevanui nei tikrovės apibūdinimą“, – sakė nepriklausomas politikos analitikas Gela Vasadzė.

„Tiesą sakant, Rusijos ir Armėnijos santykiai atsidūrė strateginėje aklavietėje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Rusija yra susilpnėjusi“

Jerevane gyventojai išreiškė nusivylimą dėl nepakankamos Rusijos karinės ir politinės paramos, vėl padidėjus įtampai su Azerbaidžanu.

27-erių Mariam Anahamian naujienų agentūrai AFP sakė, kad Armėnija padarė klaidą dėdama viltis į rusus.

„Taigi dabar pabandykime su amerikiečiais. Pasekmės gali būti blogos, bet nebandyti būtų dar blogiau“, – sakė ji.

51-erių apsaugos darbuotojo Arturo Chačaturiano nuomone, „Rusija nesilaikė karo metu prisiimtų įsipareigojimų ir netgi pablogino mūsų padėtį“.

Jis turėjo omenyje trumpą, bet kruviną 2020 metais vykusį konfliktą dėl Kalnų Karabacho – separatistinio Azerbaidžano regiono – kontrolės.

Rusija tarpininkavo sudarant paliaubas ir į Lačino koridorių, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabachu, dislokavo 2 tūkst. taikdarių.

Tačiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas neseniai pareiškė, kad Maskva nesugeba arba nenori kontroliuoti koridoriaus.

Jo vyriausybė teigia, kad Azerbaidžanas yra uždaręs kelią ir taiko blokadą Kalnų Karabachui, o tai, kaip nurodoma, sukėlė humanitarinę krizę armėnų apgyvendintuose miestuose.

N. Pašinianas taip pat pareiškė, kad ilgalaikė Jerevano priklausomybė nuo Rusijos kaip savo saugumo garanto buvo strateginė klaida.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios tarptautinėje arenoje izoliuota Rusija yra susilpnėjusi ir „sparčiai praranda įtaką savo sovietinių laikų žaidimų aikštelėje“, sakė nepriklausomas analitikas Arkadijus Dubnovas.

„Armėnai nusivylę Rusija, kuri nepadėjo jiems per Kalnų Karabacho karą ir po jo“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taip pat trūksta aiškaus plano, strategijos Kaukaze“.

„Nauji sąjungininkai“

Kalnų Karabachas buvo dviejų karų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos epicentre. 

XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Armėnija nugalėjo Azerbaidžaną ir perėmė regiono bei septynių gretimų Azerbaidžano rajonų kontrolę.

Po trijų dešimtmečių energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, sukūręs stiprią kariuomenę ir užsitikrinęs Turkijos paramą, ėmėsi keršto.

Po 2020-ųjų karo Armėnija buvo priversta atiduoti kelias teritorijas, kurias kontroliavo ištisus dešimtmečius.

Padėtis Kalnų Karabache tebėra nestabili, o Armėnija apkaltino Azerbaidžaną, kad šis pastaruoju metu perkelia savo karius į regioną, todėl kyla naujo didelio masto konflikto grėsmė.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant taikos derybose, tačiau iki šiol joms nepavyko pasiekti proveržio.

„Kremlius neturi nei išteklių, nei noro padėti Armėnijai ir leidžia Azerbaidžanui bei Turkijai siekti savo tikslų“, – sakė A. Dubnovas.

„Esant tokiai padėčiai, Armėnija bando kurti naujus stiprius aljansus“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?