Artėjant balsavimui prezidentas Andrzeju Duda šią savaitę apsilankė Vašingtone ir sulaukė palaikymo iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, gyrusio Lenkijos lyderį už atliktą „nuostabų darbą“.
D.Trumpas laiko A.Dudą, remiamą Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), svarbiu sąjungininku Europoje. A.Duda tapo pirmuoju užsienio lyderiu, apsilankiusiu Baltuosiuose rūmuose nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Tačiau daugelis Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje griežtai kritikavo Varšuvos vykdomas reformas, ypač teismų sistemoje. Anot jų, šios reformos kelia pavojų demokratijai Lenkijoje.
Vėliausios apklausos rodo, kad sekmadienį A.Duda beveik neabejotinai surinks daugiausiai balsų, bet neužsitikrins daugiau kaip 50 proc. daugumos, kad laimėtų per pirmąjį ratą.
Tokiu atveju liepos 12-ąją jam veikiausiai tektų susigrumti antrajame rate su liberalių pažiūrų varžovu – Varšuvos meru Rafalu Trzaskowskiu. Šio scenarijaus baigtį sunku prognozuoti, nes abiejų kandidatų galimybės vertinamos kaip apylygės.
Retorika prieš gėjus
A.Duda žadėjo ginti valdančiųjų įvestas populiarias socialines programas, įskaitant išmokas vaikams ir padidintas pensijas. Ši politika buvo svarbus veiksnys, užtikrinęs PiS pakartotinę pergalę per spalį vykusius parlamento rinkimus.
Pastaruoju metu prezidentas taip pat antrino PiS retorikai, nukreiptai prieš LGBT+ bendruomenės teises ir vakarietiškas vertybes. Kritikai teigia, kad tokiu būdu stengiamasi nukreipti dėmesį nuo kaltinimų korupcija, siejama su PiS aukšto rango pareigūnų veiksmais mėginant suvaldyti COVID-19 krizę.
A.Dudos pasisakymai prieš gėjus išprovokavo virtinę protestų.
Opozicinės centristų partijos „Pilietinė platforma“ (PO) remiamas R.Trzaskowskis, kurio kampanijos šūkis „Gana reiškia gana“, irgi žadėjo ginti PiS įvestas socialines išmokas. Tačiau buvęs Europos reikalų ministras taip pat žada „uoliai kovoti“, kad Lenkijai tektų sąžininga ES 2021–2027 metų biudžeto dalis, ir gerinti pašlijusius santykius su Briuseliu.
Budapešto modelis?
2015 metais į valdžią atėję A.Duda ir PiS vadovavo staigiam Lenkijos politikos posūkiui į dešinę, dėl kurio padidėjo įtampa su ES ir padidėjo vyriausybės įtaka, daroma per valstybines įmones bei visuomeninius transliuotojus.
Kai kurie analitikai šiuos rinkimus laiko reikšmingu momentu: antra penkerių metų A.Dudos kadencija leistų PiS imtis dar drastiškesnių pokyčių, o jo pralaimėjimas gali sumažinti valdančiosios partijos dominavimą.
„Tai daugiau nei šliaužiantis autoritarizmas ir atitolimas nuo liberaliosios demokratijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska.
„Taip taip pat... slinkimas link Budapešto modelio. Štai kas yra pavojus“, – pridūrė ji, turėdama omenyje prieštaringai vertinamą Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybės politiką.
„Vienas iš mūsų“
Kasdieniai gyvenimiški rūpesčiai šiuo metu yra ypač opūs Lenkijos rinkėjams, dėl koronaviruso pandemijos poveikio ekonomikai iškilus pavojui, kad šalis pirmąkart nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius patirs recesiją.
Tačiau nekyla beveik jokių abejonių, kas laimės ramiame ir gana neturtingame rytiniame Godzišuvo miestelyje, turinčiame 2,2 tūkst. gyventojų.
Per spalį vykusius rinkimus beveik 90 proc. jo rinkėjų palaikė PiS – šis rezultatas valdantiesiems buvo geriausias visoje šalyje.
„Už socialines išlaidas PiS parašyčiau dešimtuką“, – sakė vietos tarybos narė Magda Ciupak, 33 metų anglų kalbos mokytoja ir dviejų vaikų motina.
„Esu konservatyvių pažiūrų, ir man svarbu, kad prezidentas Duda yra išdidus katalikas. Jis – liaudiškas, vienas iš mūsų“, – kalbėjo M.Ciupak, taip pat ūkininkaujanti kartu su savo vyru.
Silpna opozicija
Tuo metu smulkios įmonės savininkė Anna Konieczna, gyvenanti turtingame vakariniame Poznanės mieste, sakė, kad rinktųsi ką kita.
Pasak A.Koniecznos, „skandalinga“, kad smulkiojo verslo sumokami mokesčiai vyriausybės yra „lengvabūdiškai leidžiami“ socialinėms programoms.
Verslininkė smerkė A.Dudos pareiškimus prieš LGBT+ bendruomenę ir prezidento paramą ginčijamoms PiS teismų reformoms, kurios, anot A.Koniecznos, yra „visiškai nepriimtinos“.
Ji sakė remianti R.Trzaskowskį, bet šiek tiek dėl jo abejojanti.
„Jo partija („Pilietinė platforma“) labai silpna. Ji apgailėtinai nesugebėjo pateikti alternatyvos dabartinei vyriausybei“, – aiškino A.Konieczna.
Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, bet buvo atidėti dėl koronaviruso pandemijos, per kurią Lenkijoje užsikrėtė daugiau kaip 33 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 1,4 tūkst. jų mirė.
Siekiant neleisti užkratui dar labiau išplisti, Lenkijoje pirmąkart bus naudojama nauja hibridinė balsavimo paštu ir balsavietėse sistema. Rinkimų apylinkės atsidarys 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 21 val. (22 val.), o balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti pasibaigus balsavimui.
