Aiškėjant, kad Jungtinės Valstijos ne vien rinko didžiulius kiekius informacijos apie privačius pokalbius telefonu ir veiklą internete, tačiau taip pat šnipinėjo savo sąjungininkus, Europos pareigūnai atvyko į JAV Teisingumo departamentą aptarti itin slaptos Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiksmų.
Vos už kelių kvartalų kiti pareigūnai pradėjo ambicingas derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP), kuria siekiama sumažinti kliūtis komercijai tarp dviejų didžiųjų ekonomikų ir padėti joms abiem išbristi iš finansų krizės.
Šnipinėjimo skandalas, įsiplieskęs dėl buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno paviešintų detalių, sukėlė pavojų sužlugdyti seniai planuotas prekybos derybas dar prieš joms prasidedant.
Tačiau supykę europiečiai praeitą savaitę sutiko toliau siekti įgyvendinti TTIP planą, jeigu tuo pačiu metu vyks diskusijos dėl NSA veiklos.
Briuselis praeitą savaitę perspėjo Vašingtoną laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, jog jis gali iš naujo peržiūrėti dvi sutartis dėl dalijimosi duomenimis – sunkiai iškovotus susitarimus keistis duomenimis apie oro linijų keleivius ir bankininkystės sistemos SWIFT informacija, jeigu negaus Jungtinių Valstijų patikinimo, kad jų šnipinėjimo programos „visiškai atitinka įstatymus“.
„Išgyvename opų momentą savo santykiuose su JAV, – ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem rašo laiške, adresuotame JAV nacionalinio saugumo sekretorei Janet Napolitano. – Abipusi pasitikėjimas smarkiai pašlijo, ir tikiuosi, jog JAV padarys viską, kad jį atkurtų.“
Oficialiai nebuvo patvirtinta, kad derybos dėl žvalgybos tikrai prasidėjo, tačiau vienas tam procesui artimas šaltinis sakė AFP, kad du Europos Komisijos atstovai saugumo ir privatumo reikalams, taip pat 28 ES šalių atstovai susitiko su savo amerikiečiais kolegomis JAV teisingumo departamente.
Oficialiuose pranešimuose apie derybų dėl prekybos sutarties pradžią vengiama užuominų apie skandalą dėl šnipinėjimo – juos sutelkiamas dėmesys į galimybę suartinti JAV ir Europos ekonomikas.
„TTIP mums suteikia galimybę pasiekti kai ką labai reikšminga mūsų ekonomikoms, mūsų ryšiams ir visai pasaulinės prekybos sistemai“, – JAV prekybos atstovas Michaelas Fromanas (Maiklas Fromanas) sakė per atidaromąjį susitikimą.
„Turime galimybę paskatinti augimą ir užtikrinti reikšmingą pagausėjimą jau dabar nemažo skaičiaus darbo vietų, palaikomų transatlantinės prekybos ir investavimo“, – pridūrė jis.
Ženevoje paskelbtame ES prekybos komisaro Karelo De Guchto pranešime sakoma, kad tokia sutartis būtų naudinga Europai.
„Esame įsitikinę, kad šį prekybos sutartis lems didesnį skaičių darbo vietų ir didesnį augimą – tai mums padės išeiti iš ekonomikos krizės“, – pažymėjo jis.
Derybos dėl prekybos veikiausiai bus įtemptos, net jeigu jų netemdytų skandalas dėl šnipinėjimo, nes prieš joms prasidedant paleistos kelios žodinės salvės nubrėžė kai kurių neperžengiamų linijų.
Mainų prekėmis ir paslaugomis tarp JAV ir ES apimtys praeitais metais siekė beveik trilijoną JAV dolerių. 2011 metais tiesioginės investicijos abipus Atlanto vandenyno buvo apie 3,7 trln. dolerių.
Vašingtonas nori, kad nebūtų tariamasi dėl finansų reguliavimo, baiminanti, kad ES taisyklės yra per švelnios bankams. Tuo tarpu Prancūzija reikalauja, kad per šias derybas nebūtų keliama klausimų dėl jos taikomos savo kino ir televizijos pramonės stiprios apsaugos.
Diskutuojant plačiau, Europa iškels klausimą dėl JAV valstijų, miestų ir federalinės vyriausybės teikiamų prioritetų vietos kontraktininkams ir tiekėjams, įskaitant pelningą gynybos sektorių.
Kita vertus, Vašingtonas ragins Europą atsiverti JAV biotechnologijoms, tokiems kaip genetiškai modifikuoti maisto produktai, kuriuos daugelis europiečių vartotojų laiko pavojingais.
Jeigu šis procesas bus sėkmingas, jis gali atvesti į didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, kuri turėtų apie 820 mln. gyventojų.
Mainų prekėmis ir paslaugomis tarp JAV ir ES apimtys praeitais metais siekė beveik trilijoną JAV dolerių. 2011 metais tiesioginės investicijos abipus Atlanto vandenyno buvo apie 3,7 trln. dolerių.
ES užsakymu atlikta Londone įsikūrusio Ekonomikos politikos tyrimų centro studija prognozuoja, kad TTIP į Bendrijos ekonomiką galėtų kasmet papildomai įlieti apie 119 mlrd. eurų (apie 411 mlrd. litų), o į Jungtinių Valstijų – 95 mlrd. eurų (328 mlrd. litų).
Abi pusės pripažino, kad bus nelengva užbaigti šias derybas iki ateinančių metų pabaigos, kai bus išrinkta nauja Europos Komisija.
„Uoliai dirbsime, kad pasiektume rezultatų... Pažiūrėsime, ar mums pavyks atlikti viską iki ateinančių metų pabaigos“, – sakė K.De Guchtas.
„Žinome, kad bus iššūkių, – jam antrino M.Fromanas. – Tačiau taip pat žinome, kad tvirta politinė valia aukščiausiuose sluoksniuose abipus Atlanto skatina išlaikyti dėmesį ir viską atlikti su vienu degalų baku.“
