Dėl tokio sprendimo labiausiai apkrautame pasaulio oro kelionių koridoriuje kils logistinis chaosas – tarp Europos ir Šiaurės Amerikos kasdien atliekama po daugiau kaip 400 skrydžių ir šiuo koridoriumi kasmet keliauja po daugiau kaip 65 mln. žmonių, įskaitant nemažai verslininkų, kuriems reikia elektroninių įtaisų, kad jie galėtų dirbti ir skrydžio metu.
Šiuo metu galiojantis draudimas – o jis buvo nustatytas kovo mėnesį – taikomas maždaug 50 skrydžių per dieną iš 10 miestų, daugiausia Artimuosiuose Rytuose.
Oro vežėjai sako, kad draudimas bus nustatytas, tik neaišku kada, tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) pareigūnai yra sunerimę, nes nori daugiau sužinoti apie naujas grėsmes ir sutrikimus, kuriuos gali sukelti toks draudimo išplėtimas.
Taip pat kyla klausimų, ar saugu krovinių skyriuje vežti daug elektroninių įtaisų su ličio baterijomis, kurios, kaip žinoma, gali užsidegti.
Ekspertai sako, kad bombą orlaivio salone yra lengviau pagaminti ir reikalinga mažesnė sprogstamoji galia, palyginti su ta, kurią atlaiko krovinių skyrius. Be to, krovinių skyriuje gabenamo bagažo tikrinimui paprastai naudojamos sudėtingesnės technologijos, palyginti su rankinio bagažo tikrinimu.
Ekspertai taip pat sako, kad pradinis draudimas buvo skirtas tik tam tikroms šalims, nes įranga, kurią jos naudoja rankinio bagažo tikrinimui, nėra tokia veiksminga kaip JAV naudojami įrenginiai.
Kovo mėnesį nustatytas draudimas keleiviams į orlaivio saloną įsinešti didelius elektroninius įtaisus labiausiai smogė Artimųjų Rytų oro vežėjams.
Didžiausia Artimųjų Rytų oro bendrovė „Emirates“ anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jos pelnas praėjusiais finansiniais metais sumažėjo daugiau kaip 80 proc. ir tai, be kita ko, lėmė elektronikos orlaiviuose draudimas.
Pasak įmonės, šis draudimas daro tiesioginį poveikį kelionėms į JAV. Be to, oro vežėja nusprendė kai kuriems keleiviams skrydžio metu nemokamai skolinti nešiojamuosius kompiuterius, dėl to padidėjo jos išlaidos.