Per seniai lauktą oficialų vizitą Jungtinėse Valstijose Hu Jintao išsakė Kinijos prezidentui neįprastą komentarą, kad jo šalyje dar reikia „daug“ nuveikti žmogaus teisių srityje, tačiau pabrėžtinai nesutiko su B.Obamos išsakytu universalių žmogaus teisių apibrėžimu.
Vėliau abu prezidentai sausą diplomatinę kalbą iškeitė į iškilmingus valstybinius pietus Baltuosiuose rūmuose, kur taip pat dalyvavo kai kurios žvaigždės, tokios kaip kovinių filmų aktorius Jackie Chanas ir dainininkė Barbra Streisand.
„Lengva sutelkti dėmesį į mūsų skirtumus, kultūras ir perspektyvas, tačiau niekada neužmirškime vertybių, kurios yra bendros mūsų žmonėms“, – pareiškė B.Obama, skelbdamas tostą, kuriame taip pat akcentavo bendrą uolų darbą, pasiaukojimą ir meilę šeimai.
Anksčiau trečiadienį į JAV ir Kinijos vėliavomis išpuoštus Baltuosius rūmus atvykęs Hu Jintao per itin iškilmingą sutiko ceremoniją buvo pagerbtas trimitų fanfaromis ir 21 pabūklo saliutu. Tuojau po to prasidėjo įtemptos abiejų lyderių derybos.
Per spaudos konferenciją nesimatė beveik jokių ženklų, kad valstybių vadovai išsprendė nesutarimus dėl juanio kurso, Kinijos rinkų atvirumo arba kitų strateginių klausimų, nors anksčiau buvo paskelbta apie dešimčių milijardų dolerių vertės sutartis dėl JAV eksporto.
Kita vertus, abi šalys pažadėjo toliau vystyti bendradarbiavimą, sprendžiant opiausias pasaulio problemas. B.Obama taip pat pasveikino Kinijos iškilimą į didžiausių pasaulio galybių ratą ir išreiškė viltį, kad abi šalys pradės „draugiškos konkurencijos“ erą.
JAV prezidentas taip pat atvirai išdėstė, kuriose srityse JAV nesutaria su Kinija, reikalaudamas palankesnių sąlygų Amerikos bendrovėms, primindamas, kad juanio kursas „per žemas“, taip pat ragindamas vystyti dialogą su Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos atstovais.
B.Obama, jaučiantis spaudimą dėl fakto, kad kitais metais po jo Nobelio taikos premiją pelnęs disidentas Liu Xiaobo (Liu Siaobo) yra kalinamas Kinijoje, pripažino, kad Pekino politinė sistema kitokia nei Amerikos, tačiau pabrėžė nevengsiantis kelti klausimų dėl žmogaus teisių.
„Mes, amerikiečiai, turime esminių įsitikinimų apie kai kurių teisių universalumą – kalbos laisvės, tikėjimo laisvės, susirinkimų laisvės. Manome, kad jos labai svarbios ir peržengia kultūrų ribas, – sakė JAV vadovas. – Aš buvau labai atviras su prezidentu Hu Jintao dėl šių klausimų.“
Vėliau vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad B.Obama asmeniškai iškėlė klausimą dėl Liu Xiaobo, nuteisto 2009 metais kalėti už „ardomąją veiklą“, tačiau nekomentavo, ką atsakė Hu Jintao.
Kinijos vadovas iš pradžių neatsakė į vieno JAV žurnalisto klausimą apie žmogaus teises, tačiau paragintas atsakyti vėliau, pareiškė, kad šis klausimas nebuvo jam išverstas ir pateikė išsamų atsakymą, gindamas savo šalies politiką.
Prezidentas aiškino, kad Kinija padarė „milžinišką pažangą“ žmogaus teisių srityje, tačiau argumentavo, kad jo didžiulė šalis susiduria su daugeliu socialinio ir ekonomikos vystymosi problemų.
„Tikime, kad taip pat turime atsižvelgti į skirtingas nacionalines aplinkybes, kai kalbame apie universalią žmogaus teisių reikšmę“, – pareiškė Hu Jintao, tačiau pripažino, jog dar „daug reikia nuveikti Kinijoje žmogaus teisių srityje“.
Anksčiau JAV pareigūnai atskleidė, kad Kinija planuoja pasirašyti su Vašingtonu sutarčių dėl pirkimų iš Amerikos, kurių bendra vertė sieks net 45 mlrd. dolerių. Pekinas ketina įsigyti 200 keleivinių lėktuvų „Boeing“ už maždaug 19 mlrd. dolerių.
Šis užsakymas paremtų B.Obamos pastangas įtikinti amerikiečius, kad jo ambicinga užsienio politika gali duoti naudos šalies ūkiui, nustekentam didžiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius ekonomikos krizės. Pareigūnai minėjo, kad sutartys su Kinija padėtų išlaikyti 235 tūkst. darbo vietų Jungtinėse Valstijose.
B.Obama šioje spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad jiedu su Hu Jintao nori, kad Šiaurės Korėja nutrauktų „tolesnes provokacijas“, taip pat sutiko, kad Korėjos pusiasalio paskelbimas nebranduoline zona yra „pirmaeilis tikslas“.
Bendrame pranešime lyderiai išsakė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos urano sodrinimo programos. Pekinas šiuos nuogąstavimus viešai išreiškė pirmą kartą.
