Rusijos grasinimai Ukrainai: JAV svarsto karių siuntimą į Baltijos šalis, ES dėl sankcijų kol kas nesutaria

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė paskelbusios „padidintą parengtį“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių, ir pridūrė, kad Rusija toliau telkia savo pajėgas prie sienos su Ukraina.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.

„Labai aišku, kad rusai šiuo metu neturi jokių ketinimų deeskaluoti padėtį“, – žurnalistams sakė J.Kirby, pranešęs apie amerikiečių karių parengties padidinimą.

Šioms pajėgoms, sudarytoms daugiausiai iš sausumos ir pagalbinių dalinių, nurodyta būti pasiruošusioms išvykti per penkias dienas, jeigu būtų duotas įsakymas jas perkelti, pažymėjo Gynybos departamento atstovas.

„Jungtinės Valstijos veiks tvirtai, kad apgintų savo nacionalinius interesus, atsakydamos į Rusijos veiksmus, kenkiančius mums, mūsų sąjungininkams arba partneriams“, – sakė J.Kirby.

Jis pridūrė, jog jeigu būtų mobilizuotos NRF, amerikiečių kariai galėtų būti išsiųsti sustiprinti NATO sąjungininkių nacionalinių pajėgų prie Rusijos sienų.

„Didžioji jų dalis numatyta NATO greitojo reagavimo pajėgoms“, – aiškino pareigūnas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas taip pat galėtų skirti dalį šių pajėgų „kitiems nenumatytiems atvejams“, pridūrė J.Kirby, bet daugiau detalių nepateikė.

Visgi jis nurodė, kad šie kariai nebūtų siunčiami į Ukrainą, kuri nėra NATO narė, nors siekia ja tapti.

„Veiksmai, kurių atrodo besiimanti Rusija, kad sukeltų tolesnę grėsmę jos kaimynei ir potencialiai dar labiau pažeistų Ukrainos teritorinį vientisumą, neabejotinai dar labiau padidins įtampą Europos žemyne“, – kalbėjo J.Kirby.

„Liekame visiškai įsipareigoję sustiprinti pajėgumus NATO rytiniame sparne – tokiu mastu, kokios papildamos paramos pageidauja“ šio regiono šalys, pridūrė Pentagono atstovas.

Pasak jo, Rusija toliau stiprina savo pajėgas prie sienų su Ukraina, įskaitant pasiųstas į Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.

Manoma, kad Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos.

„Mes tai stebime labai, labai įdėmiai, – pabrėžė J.Kirby. – Esame įsitikinę, kad esame susidarę gana aiškų vaizdą, ką jie [rusai] ten turi ir ką jie toliau prideda – tiek Rusijos vakarinėje dalyje, tiek Baltarusijoje.“

Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

JAV prošvaisčių neįžvelgia

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pirmadienį sakė, kad Vašingtonas yra visiškai vieningas su sąjungininkais Europoje, jog Rusija įsiveržimo į Ukrainą atveju turėtų sulaukti itin griežto atsako, taip pat pritaria jų pozicija, kad iškilusi labai didelė grėsmė.

„Jokio dviprasmiškumo nėra, – žurnalistams sakė N.Price'as. – Jokių prošvaisčių nėra. Mes tai žinome, ir, svarbiausia, tai žino Rusijos Federacija.“

Europa pastarosiomis dienomis atrodė ne visais atžvilgiais sutarianti su JAV Ukrainos krizės klausimu. Vašingtonas laikosi nuomonės, jog Rusijos puolimas galėtų būti pradėtas „bet kuriuo metu“, bet Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo vengti „paniką keliančios“ reakcijos.

Tačiau kai buvo paklaustas apie akivaizdžius ES ir JAV pozicijų skirtumus, N.Price'as atsakė: „Mes neįžvelgiame jokių skirtumų, kuriuos minite.“

„Grėsmė, kurią matome, aiški ne tik mums, bet ir bet kuriam paprastam stebėtojui“, – pridūrė jis.

Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek amerikiečių diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pirmadienį tarėsi su Europos lyderiais, Vašingtonui ruošiantis pateikti rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti jai saugumo garantijų. Pasak N.Price'o, toks atsakymas rusams gali būti pateiktas šią savaitę.

„Jeigu bet kokios Rusijos pajėgas pajudės per sieną [į Ukrainą], tai bus atnaujintas įsiveržimas“, – pridūrė jis.

„Tai sulauks staigaus, griežto ir vieningo atsako iš Jungtinių Valstijų ir ir mūsų sąjungininkų“, – perspėjo jis.

Vis dėlto žiniasklaidos pranešimuose buvo minimi nesutarimai tarp NATO narių dėl tokio atsako masto, ypač iš Vokietijos pusės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį po derybų su JAV diplomatijos vadovu Antony Blinkenu siekė nuraminti Vakarų šalių būgštavimus dėl krizės Ukrainoje.

„Mes labai gerai žinome, koks yra grėsmių lygis ir kaip turime reaguoti, ir, be jokios abejonės, turime vengti paniką keliančių reakcijų“, – kalbėjo J.Borrellis.

„Turite likti ramūs ir daryti, ką reikia daryti, ir vengti nervinio išsekimo“, – sakė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau pirmadienį surengs pokalbį vaizdo ryšiu su sąjungininkėmis Europoje ir aptars bendrą atsaką į Rusijos karinį spaudimą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.

Pokalbyje dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Saugus vaizdo skambutis“ iš Baltųjų rūmų specialios saugios konferencijų patalpos numatytas 15 val. Vašingtono (22 val. Lietuvos) laiku.

Pokalbis bus „glaudžių konsultacijų ir koordinavimo su transatlantinėmis sąjungininkėmis bei partnerėmis dalis, reaguojant į Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų“, nurodė Baltieji rūmai.

J.Bidenas bando su sąjungininkėmis Europoje suformuoti vieningą atsaką į didžiulį Rusijos pajėgų sutelkimą prie Ukrainos. Kremlius mainais į įtampos mažinimą reikalauja garantijos, kad ši buvusi sovietinė respublika niekada nebus priimta į NATO, be to, siekia kitokių JAV nuolaidų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu paprašė NATO sustiprinti savo buvimą Baltijos šalyse.

Jis motyvavo karinių pajėgų judėjimu Baltarusijoje netoli Lietuvos sienų.

„Pasakiau, kad mums ypatingai didelį susirūpinimą kelia situacija Baltarusijoje, matome beprecedentį karių skaičiaus augimą Baltarusijos teritorijoje. Kas svarbiausia – ne tik prie Ukrainos sienos, kas jau dabar visame kontekste atrodo kaip ir numanoma, kad Baltarusija dalyvauja bendruose veiksmuose su Rusija, tačiau yra ir mūsų kryptimi tam tikro judėjimo ir tas kelia didelį susirūpinimą“, – sakė žurnalistams G.Landsbergis po susitikimo. 

„Išsakiau tokią mintį, kuri buvo paremta kitų Baltijos šalių ir dar kelių ministrų, kad Baltijos šalys negali likti be sustiprinimo. Į tai buvo sureaguota ir pasakyta, kad JAV rimtai žiūri į besiklostančią situaciją Baltarusijoje, vertins ir teiks pasiūlymus“, – teigė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pabradėje atidaryta „Herkus“ stovykla JAV kariams

Vokietija ES ir JAV užsienio reikalų ministrų susitikime pirmadienį bandė nuraminti sąjungininkus ir partnerius, kad ji remia tvirtą atsaką Rusijai, jei Maskva užpuls Ukrainą.

Tačiau Europos Sąjungos ministrai kol kas nesutarė dėl konkrečių sankcijų, kurios galėtų būti įvestos Rusijai. Tokią informaciją po susitikimų Briuselyje pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo pasisakyme pasakė, kad ta informacija, kurią girdime viešumoje, neatitinka Vokietijos vyriausybės pozicijos. Vokietija pasisako griežtai ir aiškiai už vieningą Vakarų laikyseną, už vieningą transatlatinę laikyseną ir ieško būdų ją stiprinti“, - žurnalistams sakė G.Landsbergis.

Pasak G.Landsbergio, ES ministrai minėjo įvairias galimas sankcijas, tačiau išliekant nesutarimams konkretaus galimo atsako Europa kol kas neįvardija.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija kol kas nemato reikalo evakuoti savo diplomatų iš Ukrainos, pranešė ministras.

„Dėl evakuacijos – kol kas tokių planų neturime. Sutarėme koordinuotis tarp ES valstybių ir matydami augančią grėsmę priimsime sprendimus. Kol kas tam nematome reikalo“, – sakė Gabrielius Landsbergis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo. Jo pasisakymą rodė LRT. 

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos ambasada Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą išlikti vieningą galimos Rusijos invazijos akivaizdoje, pranešė jo biuras.

Pranešime apie V.Zelenskio pokalbį su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Ukrainos lyderio biuras pranešė, jog jis sakė, kad „svarbu išlaikyti visų ES valstybių narių vienybę saugant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

V.Zelenskio biuras nurodė, kad Ukraina „nepasiduos provokacijoms“ ir išliks „rami ir santūri“.

Prancūzijos piliečiai turėtų vengti nebūtinų kelionių į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija.

Dėl Rusijos kariuomenės telkimo jos kaimynės pasienyje „rekomenduojama būti itin budriems“, sakoma ministerijos pranešime.

„Griežtai rekomenduojama vengti pasienio rajonų šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje“, – sakoma pareiškime.

„Jeigu įmanoma, rekomenduojama atidėti bet kokias keliones į Ukrainą, kurios nėra būtinos ar skubios“, – nurodė ministerija.

Sekmadienį JAV valstybės departamentas paskelbė pranešimą amerikiečiams, kuriame perspėjo nevykti į Rusiją „dėl įtampos pasienyje su Ukraina“.

Vašingtonas taip pat nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, sekmadienį pranešė Valstybės departamentas.

Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerija šį žingsnį pavadino „per ankstyvu“, „perdėto atsargumo demonstravimu“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jai gresia „nauja Čečėnija“, jei ji įsiverš į Ukrainą, kainuosianti gyvybių ir išprovokuosianti griežtas ekonomines sankcijas.

B.Johnsonas sakė nemanantis, kad invazija yra neišvengiama, nors žvalgybinė informacija apie Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina „yra niūri“.

Vis dėlto žurnalistams jis sakė manąs, kad „įsiveržimas į Ukrainą iš Rusijos perspektyvos bus skausmingas, smurtinis ir kruvinas reikalas“.

„Labai svarbu, kad žmonės Rusijoje suprastų: tai galėtų būti nauja Čečėnija“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Panašiai praėjusią savaitę lankydamasi Sidnėjuje kalbėjo jo užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Pasak jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nepasimokė iš praeities“.

Ji perspėjo, kad įsiveržimas į Ukrainą „tik įklampins į baisų liūną ir pareikalaus gyvybių, kaip žinome iš sovietų karo Afganistane ir konflikto Čečėnijoje“.

L.Truss departamentas šeštadienį žengė neįprastą diplomatinį žingsnį ir pareiškė turintis informacijos, kad Kremlius siekia „į valdžią Kijeve atvesdinti prorusišką lyderį“.

Šių įrodymų, kuriuos vienas JAV pareigūnas pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“, detalių britai nepaskelbė. Rusija šiuos pareiškimus pavadino dezinformacija.

Jungtinė Karalystė yra tarp kelių Vakarų valstybių, siunčiančių ginklų į Ukrainą ir siekiančių griežtų ekonominių sankcijų bet kokio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju.

B.Johnsonas sakė, kad Britanija nedviprasmiškai palaiko Ukrainą ir remia jos teritorinį suverenumą. Jis įspėjo, kad Rusijos agresija „nebus nieko nekainuojanti“.

Ministro pirmininko oficialusis atstovas atskirai sakė: „Nėra absoliučiai jokių planų siųsti į Ukrainą JK karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose.“

Australija pirmadienį pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, pranešė australų laikraštis „The Sydney Morning Herald“.

Australijos vyriausybė padidino Ukrainai iškilusios grėsmės laipsnį ir dabar jis atitinka rekomendaciją „vengti kelionių“. Be to, Ukrainoje šiuo metu esantiems australams nurodyta, kad būtina išvykti iš šios šalies.

Remdamasis ukrainiečių pateikta informacija „The Sydney Morning Herald“ pranešė, kad Ukrainoje gali būti iki 1,4 tūkst. australų. Australijos vyriausybė šio skaičiaus nepatvirtino.

Kremlius pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir NATO didinant įtampą, Aljansui pareiškus apie stiprinamą bloko rytinio sparno gynybą, tęsiantis krizei dėl Ukrainos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vašingtonas ir NATO didina įtampą „informacine isterija“ ir „konkrečiais veiksmais“, ir pridūrė, kad Ukrainos karių puolimo prieš prorusiškus separatistus rizika yra „labai didelė“.

„Gyvename agresyvioje aplinkoje“, – per konferencinį pokalbį žurnalistams sakė D.Peskovas ir pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas imasi „būtinų priemonių“ šaliai apsaugoti.

D.Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina rengia ataką savo rytiniuose regionuose, kur Kijevo pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais.

„Ukrainos valdžia telkia didžiules pajėgas ir priemones pasienyje su apsišaukėliškomis respublikomis“, – sakė jis.

„Šios koncentracijos pobūdis byloja apie pasiruošimą puolimui“, – sakė D.Peskovas ir pridūrė, esą tokios operacijos rizika dabar „yra labai didelė, didesnė nei anksčiau“.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) lyderis Denisas Pušilinas Kremliaus televizijos kanalo „Rosija 1“ eteryje tikino, esą „Ukraina ruošiasi puolimui Donbase“, rašo „Meduza“.

D.Pušilinas tokį pareiškimą padarė kaip tik tuo metu, kai Vakarų pasaulis perspėja apie galimą plataus masto Rusijos puolimą prieš Ukrainą.

Apsišaukėliškos DLR vadovas, nuolat kaltinantis Kijevą „agresyviais veiksmais“, tikino, kad Ukraina Donbase telkia savo kariuomenę.

„Prie fronto linijos Ukraina sutelkė maždaug 129 tūkstančius karių“, – kalbėjo D.Pušilinas.

Jis taip pat kaltino Kijevą „ruošiant Donbase teroristinius išpuolius“.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu. Šalies vadovas su Ispanijos premjeru aptarė įtemptą saugumo situaciją regione, taip pat Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje.

Prezidentas pokalbio metu pabrėžė, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, įtampa prie sienos su Ukraina auga. Šalies vadovas akcentavo, kad geopolitinei įtampai augant yra itin svarbu nepriimti Rusijos primesto naratyvo apie buvusias sovietines šalis, interesų zonas, kontakto linijas, nepriimti Rusijos iššūkio visai Europos saugumo architektūrai.

„Esame dėkingi Ispanijai ir visiems sąjungininkams už rytinio NATO sparno stiprinimą. Vieningas ir solidarus veikimas grėsmių akivaizdoje – esminė sąjungininkių vertybė ir principas“, – sakė prezidentas.

Prezidentūros nuotr.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas perspėjo, kad Rusijai užsitikrinus Baltarusijos kontrolę, Baltijos šalių situacija taptų analogiška Vakarų Berlynui Šaltojo karo metais.

Politikas 15min sakė, kad sąjungininkų planai atsiųsti daugiau pajėgų į Baltijos šalis ir kitas Rytų Europos šalis „liudija, kad NATO saugumo garantijų erdvė yra vientisa, vienodai ginama ir nedaloma į jokias zonas ar linijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Rusijos reikalavimai apriboti Aljanso gynybai būtinus pajėgumus yra nepriimtini. Būtina stiprinti NATO atgrasymo pajėgumus, nes atgrasymas visada yra pigesnis už gynybą“, – teigė L.Kasčiūnas.

„Jeigu Rusija panaikins Baltarusijos nepriklausomybės likučius, Baltijos šalių situacija taptų analogiška Vakarų Berlynui Šaltojo karo metais, o Lenkija taptų Vakarų Vokietija. Su visomis iš to išplaukiančiomis galimybėmis ir rizikomis, kad NATO turi ginti Baltijos šalis taip, kaip gynė Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais“, – 15min sakė Seimo komiteto pirmininkas.

Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius perspėja, kad Rusiją gali išprovokuoti nepakankamas Vakarų atsakas.

„Metas visiems suprasti, ką reiškia žodis provokacija. Tai nebūtinai veiksmas ar kieta kalba. Provokacija gali įvykti, kai nėra būtinų veiksmų ar stiprių žodžių“, – tviteryje parašė ilgametis diplomatas.
 

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad prie sienos su Ukraina sutrauks „visą Baltarusijos kariuomenės kontingentą“, nes „ukrainiečiai pradėjo ten telkti kariuomenę“. Apie tai jis pareiškė susitikime su Baltarusijos valstybės sienos komitetu, rašo „Ukrainska pravda“.

Reaguodamas į kritiką dėl bendrų pratybų su Rusija Baltarusijos teritorijoje, A.Lukašenka sakė, esą Minskas ir Maskva „seniai“ paskelbė apie planus surengti bendras pratybas pasienyje su Ukraina.

„Mums tai svarbu, nes ten turėsime dislokuoti visą Baltarusijos kariuomenės kontingentą. Tai nesusiję su jokia okupacija. Tik norime apsaugoti savo pietinę sieną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Politikai turėtų atkreipti dėmesį į karių telkimą ne tik Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, bet ir Ukrainos pasienyje.

Ne mes pirmi atkreipėme dėmesį į savo pietinę sieną. Ukrainiečiai pirmieji pradėjo ten telkti kariuomenę. Nesuprantu kodėl“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Pasak jo, „Ukrainos karinis kontingentas yra sutelktas prie Baltarusijos sienų“.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad tokie A.Lukašenkos pareiškimai yra provokaciniai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija kol kas neseka Latvijos pavyzdžiu, kuri paragino savo piliečius nevykti į Ukrainą be būtino reikalo.

„Atidžiai stebime situaciją ir koordinuojamės veiksmus su ES partneriais bei sąjungininkais“, – 15min sakė Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė, po Latvijos URM pranešimo paklausta apie tai, kokias rekomendacijas teikia Lietuvos URM.

Į žinią, kad JAV planuoja atsiųsti kelis tūkstančius karių į Rytų Europą ir Baltijos, „Rusija reaguos atitinkamai“, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas.

„Žinoma, Rusija tokių veiksmų be atsako nepaliks ir imsis adekvačių reagavimo į grėsmės atsiradimą priemonių“, – teigė A.Kartapolovas.
 

Londono karališkojo koledžo Karo studijų departamento analitikas Robas Lee tviteryje rašo anksčiau manęs, kad JAV daugiau pajėgų į Lenkiją ir Baltijos šalis turėtų siųsti tik Rusijai pradėjus didelę eskalaciją Ukrainoje.

„Bet žvelgiant į precedento neturintį Rusijos pajėgų dislokavimą Baltarusijoje tai turi įvykti dabar. 

Pabrėžčiau, kad nemanau, jog Rusija ketina panaudoti jėgą prieš NATO šalis nares. Tos pajėgos skirtos arba panaudojimui Ukrainai, arba NATO atgrasymui. Bet toks pasikeitimas dar įtaką NATO saugumui“, – rašo R.Lee.

„The New York Times“ sekmadienio vakarą pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto galimybę NATO narėse Baltijos šalyse ir šalyse sąjungininkėse Rytų Europoje dislokuoti kelis tūkstančius JAV karių, taip pat karo laivų ir lėktuvų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Šeštadienį vykusiame susitikime aukšti Pentagono pareigūnai pateikė J.Bidenui keletą veiksmų variantų, kurie Amerikos karinius išteklius perkeltų daug arčiau V.Putino.

Galimi variantai apima 1 000–5 000 karių siuntimą į Rytų Europos šalis, o jei padėtis pablogėtų, šį skaičių būtų galima padidinti dešimt kartų.

NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.“

Aljansas atkreipė dėmesį pastarosiomis dienomis priimtą Danijos sprendimą pasiųsti į Baltijos šalis fregatą ir karinių lėktuvų, Ispanijos didinamą karinių jūrų pajėgų parengtį ir Nyderlandų sprendimą paskelbti „laivo ir sausumos dalinių parengtį“ dalyvauti greitojo reagavimo pajėgų operacijose.

Į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą atvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė manantis, kad karas yra tikėtinas, ir kartu užstojo Vokietiją, kuri, kritikų akimis, siunčia prieštaringus signalus dėl Ukrainos.

„Taip, esame įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtina galimybė“, – sakė ministras žurnalistams Briuselyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

G.Landsbergis žurnalistams sakė, kad „Berlynas atsidūrė sudėtingoje situacijoje“, nes naujoji Vyriausybė pradėjo dirbti vos prieš mėnesį.

„Beveik 16 metų Berlynas buvo stabilumo stulpas Europoje ir jos kaimynystėje, ir naujoji vyriausybė norėjo tai tęsti, bet deja pasaulis turi kitus planus ne tik Berlynui, bet ir pasauliui, kuriame yra Berlynas. Stebime pokalbį Vokietijoje, kaip reaguoti į dabartinę situaciją. Esu kantrus ir raginu kitus būti kantrius“, – teigė G.Landsbergis.

Vokietija kol kas atsisako tiekti ginkluotę Ukrainai, o jos karinių jūrų pajėgų vadas atsistatydino po komentarų, esą kalbos apie Maskvos įsiveržimą į Ukrainą yra nesąmonė, o prezidentas Vladimiras Putinas yra vertas pagarbos. Vokietija Lietuvoje vadovauja NATO batalionui.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino Latvijos piliečius be būtinybės nevykti į Ukrainą, augant nerimui dėl galimos Rusijos invazijos. Lietuva tokios rekomendacijos kol kas nėra paskelbusi.

Latvijos užsienio reikalų ministerija taip pat informavo, kad turi parengtus ambasados eakuacijos planus.

„Užsienio reikalų ministerija ragina Latvijos piliečius be būtinybės nevykti į Ukrainą ir ypač į Luhansko ir Donecko sritis, nes šiose srityse yra itin ribotos galimybės teikti konsulinę pagalbą“, – socialiniuose tinkluose paskelbė ministras Edgaras Rinkevičius.

Sekmadienį Jungtinių Valstijų (JAV) Valstybės departamentas pranešė, kad JAV nurodė Kijeve dirbančių savo diplomatų šeimų nariams išvykti iš Ukrainos „dėl besitęsiančios grėsmės“, kad Rusija įsiverš į šią šalį.

Vašingtonas taip pat leido savanoriškai išvykti ne patiems būtiniausiems ambasados darbuotojams ir paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „apsvarstyti galimybę išvykti dabar“, nes Maskvos invazijos atveju neturėtų galimybių juos evakuoti.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija pirmadienį taip pat pranešė atšaukianti dalį savo ambasados Kijeve diplomatinių darbuotojų ir evakuosianti jų šeimų narius, reaguodama į „didėjančią grėsmę iš Rusijos“.

Tuo metu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė neįžvelgiantis priežasčių evakuoti Ukrainoje dirbančių Bendrijos diplomatų šeimų.

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas evakuoti Kijeve dirbančių diplomatų šeimas ir dalį ne pačių būtiniausių darbuotojų dėl Rusijos karinio įsiveržimo grėsmės yra „per ankstyvas“.