Gynybos ministras O.Reznikovas: „Palaipsniui bus užtikrinta visiška Ukrainos ir NATO kariuomenių sąveika“

Ukrainos prezidento patarėjas bei derybų delegacijos narys Mychailo Podoliakas kalbėdamas tiesioginės transliacijos metu sakė, kad jeigu Rusijos kariai sunaikins „Azovstal“ arba surengs tariamą „referendumą“ okupuotose teritorijose, politinė derybų dalis automatiškai nutrūks, tačiau humanitarinė dalis bus tęsiama.

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas nėra „artimiausių dienų klausimas.“

Jo teigimu, Rusija vis dar turi išteklių ir rezervų, kuriuos gali panaudoti Ukrainos puolimui.

„O kada tiksliai vyks derybos, manau, kad tai nėra klausimas šiandien <...> tai yra labiau uždelsto laiko klausimas. Klausimas, kada Rusija bus pasirengusi pirmiausia moraliai suvokti pasaulį tokį, koks jis yra. Mūsų prezidentas gyvena realiame pasaulyje, priešingai nei Rusijos politinis elitas, kuris gyvena iliuzijose“, – sakė patarėjas.

Zelenskis, Putinas

„Ir turėtume tikėtis, kad Rusija grįš prie realaus to, kas vyksta Ukrainoje, vertinimo. Po to įvyks abiejų lyderių derybos ir bus pasiektas tam tikras rezultatas. Tai priklausys nuo Ukrainos prezidento pozicijos, kai jis tikrai supras, kad Rusijos Federacija jau yra pasirengusi priimti adekvatų vertinimą, kurį jis pateiks tiek dokumentais, tiek argumentais, ir kai Rusijos Federacija adekvačiau suvoks ją supantį pasaulį“, – sakė M.Podoliakas.

Kalbėdamas apie derybas jis taip pat sakė, kad „prezidentas labai aiškiai pasisako būtent dėl šių pozicijų: ar Ukrainai politiškai vis dar reikia derėtis su Rusija, ar ne, nes Rusijos reputacija taip smuko, kad šiandien niekas pasaulyje netiki, jog Rusijos žodis ir Putino žodis turi kokią nors reikšmę...“

„Ir niekas nebenori kalbėtis su Rusijos Federacija, bet mes esame kare“, – pabrėžė V.Zelenskio patarėjas. 

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad „daugiau nei pusė“ iš 90 haubicų, ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos JAV siunčia į Ukrainą, jau yra šalyje.

Pasak jo, naudotis haubicomis apmokyta 50 ukrainiečių, kurie grįš į Ukrainą ir „apmokys savo komandos draugus“.

Caesar haubica. JAV kariuomenės nuotr.

Šie 50 ukrainiečių, kurie jau buvo apmokyti, priklauso „pirmajai apmokymų daliai“, teigė J.Kirby, tačiau nurodė nežinantis, ar antrasis mokymų etapas jau prasidėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausiame vaizdo įraše pasisakė apie Rusijos vykdomą, jo žodžiais kalbant, energetinį šantažą prieš Europą. 

„Niekas Europoje negali tikėtis palaikyti normalų ekonominį bendradarbiavimą su Rusija“, – reaguodamas į Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, sakė jis.

„Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu. Ji tik laukia momento, kai bus galima pasinaudoti viena ar kita prekybos sritimi“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Anot Ukrainos lyderio, vieningą Europą Rusija laiko taikiniu, todėl kuo greičiau bus suprasta, kad žemynas negali priklausyti nuo prekybos su Rusija, tuo greičiau bus pasiektas stabilumas.

V.Zelenskis palankiai įvertino susitarimą su ES dėl muitų ir kvotų Ukrainos eksportui sustabdymo bei sakė, kad Rusija nori sukelti chaosą pasaulio rinkose – ypač maisto produktų.

Ukrainos eksportas padėtų stabilizuoti rinkas ir paremti šalies ekonomiką krizės metu, kalbėjo jis. 

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Trečiadienio kreipimesi jis taip pat išreiškė viltį apie pokario Ukrainą bei teigė, kad nori suteikti būstus visiems ginkluotosiose pajėgose tarnaujanties asmenims, gelbėtojams, pareigūnams ir kitiems, kurie dirba valstybės naudai. 

Jis padėkojo žmonėms Ukrainos pietuose, kurie toliau protestuoja prieš Rusijos okupacinių pajėgų buvimą.

Chersone, kur, Ukrainos pareigūnų teigimu, prorusiškai nusiteikę asmenys trečiadienį planavo surengti „referendumą“, demonstrantai su Ukrainos vėliavomis susirinko pagrindinėje miesto aikštėje, o po to buvo išsklaidyti ašarinėmis dujomis ir garsinėmis granatomis.

„Kuo stipresnis dabar bus mūsų pasipriešinimas, tuo daugiau atmetimo pamatys okupantai, tuo greičiau į mūsų kraštą sugrįš normalus gyvenimas“, – sakė V.Zelenskis.

JAV panaikino kai kuriuos apribojimus dalytis žvalgybos informacija su Ukraina, susiduriančia su atsinaujinusiu Rusijos kariniu puolimu šalies rytuose ir pietuose, teigia du su tuo susipažinę asmenys, rašo „Bloomberg“.

Ukrainos pareigūnai kalba apie pavojų, kad konflikte su Rusija gali atsiverti dar vienas frontas – palei sieną su Moldova pietvakariuose, rašo CNN.

Dalį Moldovos pasienio regiono kontroliuoja prorusiškų separatistų Uždniestrės administracija. Uždniestrėje nugriaudėjus neaiškiems sprogimams Ukrainos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad Rusijos saugumo tarnybos planuoja provokacijas kaip pretekstą atverti naują karo frontą. 

Prezidento V.Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas trečiadienį Ukrainos televizijai sakė : „Uždniestrė visada buvo laikoma tramplinu, iš kurio mums, Odesos ir Vinicos regionams, gali kilti tam tikra rizika.“

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailas Podoliakas

„Yra tam tikras [karinis] rusų kontingentas, tai yra kažkur 1 500-2 000 žmonių, iš kurių tik 500-600 yra rusai“, – sakė M.Podoliakas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad daugelis Uždniestrės gyventojų yra integravęsi į Moldovą ir Europą, „todėl aktyvus dalyvavimas konflikte Ukrainoje Uždniestrei praktiškai reikštų visišką anklavo izoliaciją ir sunaikinimą.“

M.Podoliakas užsiminė, kad šios savaitės incidentais Rusija bando išprovokuoti Ukrainą.

Vakarų pareigūnai informavo apie naujausius įvykius fronte bei nurodė, kad Rusija toliau didina pajėgas Donbase bei aplink jį ir pasiekia nedidelių laimėjimų, rašo BBC.

Vis dėlto, pastebėjo pareigūnas, susidūrusi su tvirtu Ukrainos pasipriešinimu Rusija patiria nuostolių. Karinį progresą stabdo ir smarkus lietus.

„Rusai nemėgsta kariauti per lietų“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad šalies agresorės pajėgos prastai išmano taktiką ir toliau patiria logistikos sunkumų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

BBC cituojami pareigūnai pabrėžė, kad net tose vietose, kur Rusija užėmė tvirtesnes pozicijas, Ukrainos pajėgos parodė „nepaprastą“ gebėjimą kontratakuoti – kartais tai daro taip greitai, kad rusai greitai atsiduria užnugaryje.

Ukrainos specialiosios pajėgos, veikiančios Rusijos užnugaryje, išnaudoja ilgų tiekimo linijų pažeidžiamumą, o tai padeda Ukrainai laimėti laiko.

Ispanija neįsileido į savo vandenis su Maltos vėliava plaukiojančio laivo, gabenančio krovinį, perkeltą iš vieno Rusijos laivo, vykdydama Europos Sąjungos sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, trečiadienį pranešė ispanų Susiekimo ministerija.

„Su Maltos vėliava plaukiojančiam laivui „Black Star“ nebuvo suteiktas leidimas įplaukti į Ispanijos teritorinius vandenis, nes esama įrodymų, jog jis gabeno krovinį, perkeltą iš Rusijos laivo „Andrej Pervozvannyj“, kuriam taikomos ES sankcijos“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ispanijos tarnybos balandžio 25 dieną dėl ES sankcijų neįleido „Andrej Pervozvannyj“ į Barselonos uostą.

Minėtas Maltos laivas planavo trečiadienį vakare iškrauti savo krovinį, įskaitant nemaistinį palmių aliejų ir jo perdirbimo produktus Barselonos uoste, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

Pagal balandžio 8-ąją priimtą ES sankcijų 5-ąjį paketą su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams draudžiama įplaukti į ES uostus, išskyrus atvejus, kai jie gabena maisto produktus, humanitarinės pagalbos krovinius ar energijos šaltinius.

Ispanų prekinis laivynas buvo informuotas Europos jūrų saugumo agentūros, kad „Andrej Pervozvannyj“ savo krovinį balandžio 24 dieną perkėlė į „Black Star“, būdamas už „12,5 jūrmylės (23 km) į šiaurės vakarus nuo Maltos salos“, pridūrė Susisiekimo ministerija.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas feisbuke apžvelgė pastarųjų dienų įvykius. Jis kalbėjo apie Vakarų šalių susitikimus, kuriuose aptariama Rusijos agresija prieš Ukrainą ir saugumo klausimai bei pabrėžė, kad toks šalių bendradarbiavimas – JAV ir jos Gynybos sekretoriaus Ll.Austino bei Jungtinio štabų vadų komiteto generolo Marko Milley lyderystės rezultatas.

Pasak ministro, susitikimuose nagrinėti trys klausimų blokai, susiję su trumpalaikiais operatyviniais sprendimais, kuriais siekiama padėti Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje, taip pat su ilgalaikiu požiūriu į tai, „kaip sustiprinti mūsų gynybą strateginių iššūkių akivaizdoje.“

„Įsteigėme nuolat veikiančią Ukrainos gynybos patariamąją grupę, kuri kartą per mėnesį bandys susitarti su partneriais. Nuolatinis mechanizmas leis mums optimizuoti ir supaprastinti svarbius šaudmenų gavimo procesus, pagerinti logistiką ir užtikrinti optimalų koordinavimą“, – rašė jis. 

O.Reznikovas taip pat pabrėžė, kad įvyko ypač svarbus pokytis – Ukrainą pagaliau pasieks NATO standartus atitinkanti karinė įranga bei ginkluotė.

„Perėjimas prie užsienio kalibro ir įrangos yra strateginis sprendimas, kuris dabar jau priimtas. Visų pirma, jau gauname 155 mm kalibro artileriją. Palaipsniui bus užtikrinta visiška Ukrainos ir NATO kariuomenių sąveika. Tai bus reikšmingas Aljanso šiaurinio sparno sustiprinimas. Neapsimetinėsiu – prieš tris mėnesius ši užduotis buvo laikoma beveik neįmanoma. Tačiau dėl Ukrainos karių drąsos ir profesionalumo bei Ukrainos žmonių atsparumo viskas pasikeitė“, – rašo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Glaudų bendradarbiavimą su NATO ministras pavadino istoriniais Ukrainos pokyčiais. Vakarų šalių kolegoms jis padėkojo už paramą. 

„Laukia itin svarbios savaitės. Praktinis susitarimų įgyvendinimas, mokymas ir logistika užtrunka. Rusija jau sukaupė pajėgų plataus masto puolimui prieš Ukrainą. Parama Ukrainai didės, tačiau artimiausiomis dienomis prireiks visų mūsų tvirtybės ir išskirtinio solidarumo. Priešas jau suvokia savo strateginį pralaimėjimą, bet vis tiek stengiasi mums dar labiau pakenkti. Deja, prieš pergalę vis tiek prarasime savo karių. Vis dar vyks kovos ir bus skaudžių aukų“, – rašo O.Reznikovas. 

Rusijos karinis smūgis padarė didelę žalą regioninei ligoninei Ukrainos rytiniame Severodonecko mieste, rodo Luhansko srities administracijos paskelbtas vaizdo įrašas, rašo CNN.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad atakos metu žuvo moteris. Anot jo, Rusijos pajėgos žinojo, kad ligoninėje yra pacientų, tačiau tai jų nesustabdė: „Tiesą sakant, rusai norėjo nužudyti sužeistuosius ir tuos, kurie bando padėti šiems vietiniams gyventojams išgyventi, jų gydytojus.“ 

S.Haidajaus teigimu, Luhansko srityje liko tik dvi dvi veikiančios ligoninės – ši, esanti Severodonecke bei Lysičanske. 

Pasak jo, Severodonecko ligoninė, nors pastatas rimtai nukentėjo ir buvo apgadinti keli aukštai, veikia toliau.

Reaguodamas į Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą į Lenkiją, šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad bus imtasi „atitinkamų teisinių priemonių“ prieš Rusijos energetikos tiekėją „Gazprom“.

Jis taip pat sakė, kad iš „Gazprom“ bus reikalaujama „atitinkamos kompensacijos“ už sutarties pažeidimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Kanados vyriausybė trečiadienį nurodė siekianti naujų įgaliojimų konfiskuoti ir parduoti Rusijos oligarchų turtą, kad kompensuotų Ukrainos dėl karo patirtus nuostolius. Tokį signalą Otava pasiuntė paskelbusi sankcijas 203 asmenims iš dalies prorusiškų separatistų kontroliuojamame Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Kanada taptų pirmąja Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, leidusia tokį turto nusavinimą, ir siūlo sąjungininkams imtis to paties, žurnalistams Otavoje sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

„Sankcijų pakete buvo silpnoji grandis – galimybė vyriausybei parduoti aktyvus, kurie buvo konfiskuoti, ir po to pelną panaudoti kompensuojant šio karo prieš Ukrainą aukoms“, – aiškino ji.

Parlamentas jau pradėjo debatus dėl šios priemonės ir balsavimus dėl siūlomų pataisų. Prognozuojama, kad šis teisės aktas bus priimtas, vienai mažai kairiajai partijai parėmus ministro pirmininko Justino Trudeau mažumos liberalų vyriausybę.

Kanadoje areštuotas Rusijos oligarchų turtas – anot vietos žiniasklaidos, vertas dešimčių milijonų dolerių, nors pareigūnai atsisakė tai patvirtinti – galėtų būti konfiskuotas ir panaudotas Ukrainos atstatymo po karo projektams.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pranešė atvykęs į Kyjivą po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje.

„Apsilankęs Maskvoje aš atvykau į Ukrainą. Mes tęsime savo darbą, siekdami plėsti humanitarinę paramą ir užtikrinti civilių gyventojų evakuaciją iš konflikto zonų. Kuo greičiau baigsis šis karas, tuo geriau – Ukrainai, Rusijai ir visam pasauliui“, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vadovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

Per antradienį Maskvoje vykusias derybas A.Guterresas pakartojo raginimus tiek Rusijai, tiek Ukrainai siekti sukurti „saugius ir veiksmingus“ humanitarinius koridorius karo krečiamoje šalyje.

V.Putinas savo ruožtu sakė turįs vilčių, kad vasario 24-ąją jo pradėta „specialioji karinė operacija“ galėtų būti užbaigta derybomis.

„Nepaisant fakto, kad karinė operacija tebevyksta, tebesitikime, kad galėsime pasiekti susitarimų diplomatinėje plotmėje“, – sakė Rusijos lyderis.

Vėliausias Rusijos ir Ukrainos tiesioginių derybų ratas įvyko Turkijoje, bet šis procesas įstrigo radus daug nužudytų civilių kūnų teritorijose netoli Kyjivo, kurias anksčiau buvo užėmusios Maskvos pajėgos.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen, reaguodama į Rusijos kompanijos „Gazprom“ sprendimą nutraukti dujų tiekimą į Lenkiją ir Bulgariją, pranešė, abi šalys dujų gauna iš Europos Sąjungos (ES) kaimynių. Tokį Rusijos akibrokštą ji pavadino „dar viena Kremliaus provokacija“ ir apkaltino Maskvą, kad dujas ji naudoja kaip šantažo priemonę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Europos Komisija tam ruošėsi, glaudžiai koordinuodama savo veiksmus ir būdama solidari su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais. Mūsų atsakas bus neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“, – sakė ji.

„Pirmiausia užtikrinsime, kad „Gazprom“ sprendimas turėtų kuo mažesnį poveikį Europos vartotojams. Šiandien valstybės narės susitiko Dujų koordinavimo grupėje. Lenkija ir Bulgarija pateikė mums naujausią informaciją apie padėtį. Ir Lenkija, ir Bulgarija dabar gauna dujų iš savo ES kaimynių“.

EK vadovė taip pat pabrėžė, kad reikalingi patikimi energetikos partneriai bei pažadėjo, kad rusiško iškastinio kuro era Europoje baigsis.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausiame pranešime, paskelbtame „Facebook“, apžvelgė situaciją šalyje. 

Pranešime teigiama, kad Rusija toliau bando iškovoti Donecko bei Luhansko sričių kontrolę, tai sukurdama sausumos koridorių į okupuotą Krymo pusiasalį. Generalinio štabo teigimu, Rusija nesėkmingai bando pulti keliais frontais.

„Laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje okupantai tikrina vietos gyventojų namus, kad nustatytų Ukrainos saugumo pajėgų atstovų gyvenamąsias vietas. Vykdomas vietinių gyventojų surašymas; draudžiama judėti laikinai okupuotoje teritorijoje be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų“, – teigiama pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Generalinio štabo teigimu, okupuotoje Chersono srityje Rusija toliau rengiasi tariamam „referendumui“, ruošia biuletenius, tikslina vietos Ukrainos piliečių asmens duomenis. Gyventojams palikti užimtą teritoriją draudžiama. 

„Dėl daugybės provokacijų iš Rusijos pusės Moldovos Respublikos Uždiestrės regione nustatytas „juodasis“ terorizmo pavojaus lygis. Specialiosioms pajėgoms suteiktas kareivinių statusas, sustiprinta kontrolės punktų kontrolė, o pasirengimas gegužės 9 d. vyksiančiam šventiniam paradui sustabdytas“, – rašoma toliau. 

Maskva trečiadienį paskelbė išsiunčianti aštuonis Japonijos diplomatus, reaguodama į Tokijo sprendimą išsiųsti jos diplomatinius atstovus dėl pradėjo karo Ukrainoje.

Kaltindama Tokiją laikantis „atvirai priešiško, antirusiško kurso“, Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad Japonijos diplomatai privalo iki gegužės 10 dienos išvykti iš šalies. Taip ji atsakė į aštuonių Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Japonijos.

Rusija apkaltino Tokiją „imantis žingsnių, kurie neturi precedento šiuolaikiniuose Rusijos ir Japonijos santykiuose“ bei „atsisakant draugiškų, konstruktyvių santykių su Rusija“.

Anksčiau šį mėnesį Japonija išsiuntė aštuonis Maskvos diplomatus ir paskelbė nutrauksianti rusiškų anglių importą dėl Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Japonija žengė koja kojon su Vakarų sąjungininkėmis, skelbdama sankcijas Rusijai.

Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, kurias, pasak Japonijos, Rusija „neteisėtai okupavo“.

Vakarų valstybės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Maskvai paskelbė virtinę baudžiamųjų priemonių, įskaitant diplomatų išsiuntimą ir kelionių draudimą, o ši ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Vakarus.

Ukrainos valstybinės uždarosios zonos valdymo agentūros pirmininkas Jevhenas Kramarenko spaudos konferencijoje pasisakė apie tai, kokį pavojų kelia Rusijos kariniai veiksmai Černobylio zonoje bei kitų šalies atominių elektrinių (AE) teritorijose. 

„Rizika yra didžiulė, o pasekmės būtų daug skaudesnės nei 1986 metais, ką visas pasaulis patyrė. Priminsiu, kad okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje rusai pateko į vieną iš objektų, ir tai buvo precedentas, kokio pasaulyje dar nėra buvę“, – sakė jis.

Anot J.Kramarenko, Rusijai užėmus Černobylio AE katastrofa grėsė nuolat. 

„Darbuotojai mums pasakojo, kad gamykloje buvo ne tik rusų kareivių, bet ir sunkiosios šarvuotos technikos. Visas 35 okupacijos dienas priešo lėktuvai skraidė virš Černobylio atominės elektrinės ir leido raketas į Kyjivą“, – sakė agentūros vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Kaip pranešė portalas „Unian“, Ukraina reikalauja, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įvestų sankcijas Rusijai dėl karinės agresijos prieš Ukrainos branduolinius objektus.

Valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Enerhoatom“ vadovas Piotras Kotinas sakė, kad sankcijos gali būti įvairios – nuo mažesnio atstovavimo TATENA organizacijoje iki visiško narystės šioje sustabdymo.

Jungtinės Valstijos nemano, kad santykiai su Rusija pagerės, ir, nepaisydamos trečiadienį įvykusio apsikeitimo kaliniais su Maskva, toliau visokeriopai rems Ukrainą, pareiškė Vašingtonas.

„Tai nereiškia jokio – nė menkiausio – pokyčio kalbant apie mūsų požiūrį į siaubingą smurtą Ukrainoje“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

„Diskusijos su rusais, po kurių įvyko šis apsikeitimas, apsiribojo tik šiomis temomis – tai nebuvo platesnis pokalbis ar net jo pradžia“, – teigė jis, kaip įprasta, laikydamasis anonimiškumo sąlygos.

Pasak pareigūno, Jungtinės Valstijos su Rusija diskutavo kelis mėnesius, nors abiejų galingųjų valstybių santykiai smarkiai pašlijo nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Iškeistas buvęs JAV jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, Rusijoje nuteistas už tai, kad, kaip įtariama, neblaivus užpuolė policininkus, regis, yra „geros nuotaikos“ ir jau grįžta į Jungtines Valstijas, nurodė pareigūnas.

Jis pridūrė, jog Vašingtonas ir toliau spaus Rusiją išlaisvinti kitus sulaikytus amerikiečius, įskaitant Paulą Whelaną – buvusį automobilių detalių bendrovės saugumo pareigūną, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna socialiniuose tinkluose publikuotame vaizdo įraše prašo Mariupolio gynėjams taikyti „ištraukimo“ procedūrą, remiantis 1940-ųjų metų operacijos Diunkerke pavyzdžiu.

„Mūsų grupėje yra daugiau kaip 600 įvairaus sunkumo sužeidimų patyrusių vaikinų, jiems labai reikia medicininės pagalbos, o čia nėra nei sąlygų, nei vaistų, nei personalo, kuris galėtų jiems padėti. Taip pat yra sužeistų civilių, kuriems padedame, kiek galime. Su mumis yra šimtai civilių, dešimtys vaikų, daug žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių. Padėtis sudėtinga, yra problemų dėl vandens“, – kalbėjo jis. 

„Mano pagrindinė žinia šiandien: išgelbėkite Mariupolio įgulą. Taikykite mums „ištraukimo“ procedūrą. Dabar ne 1940, o 2022 metai. Žmonės čia paprasčiausiai mirs. Sužeistieji mirs ir gyvieji mirs mūšyje, civiliai mirs čia kartu su mumis bunkeriuose, privačiuose namuose ir daugiaaukščiuose pastatuose, kur juos tiesiog sušaudys.“

1940 m. britų ir prancūzų kariuomenės buvo apsuptos vokiečių karių ir užblokuotos netoli Diunkerko miesto. Pakrantėje įstrigusiems kariams grėsė katastrofa, tačiau A.Hitleris įsakė puolimą sustabdyti ir „nesiartinti prie Diunkerko arčiau kaip 10 km“.

Vinstonas Čerčilis savo garsiojoje kalboje įvykius prie Diunkerko pavadino „stebuklu“. Per gelbėjimo operaciją buvo evakuota daugiau kaip 300 tūkst. prancūzų ir britų karių.

Vakar „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijoje veikiančios ligoninės vaizdais socialiniuose tinkluose pasidalijo Mariupolio miesto valdžia. Pranešime buvo pabrėžiama, kad čia įstrigusiems žmonėms, ne tik kariams, bet ir civiliams gyventojams, labai trūksta vaistų bei medicininių priemonių. 

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Motuzianikas pareiškė, kad Rusijos kariai vis sparčiau vykdo puolamąją operaciją Ukrainos teritorijoje.

Apie tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Motuzianikas per brifingą Kyjive.

„Priešas vykdo puolamąją operaciją Rytuose. Jos pagrindinis tikslas tebėra visiška Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolė, taip pat sausumos koridoriaus su okupuota Krymo autonominės respublikos teritorija sukūrimas. Priešas didina puolimo operacijos tempą. Beveik visomis kryptimis agresorius vykdo intensyvią apšaudymo kampaniją“, – pabrėžė O.Motuzianikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Okupantai aktyviausiai veikia Slobožansko ir Donecko kryptimis. Rusijos kariuomenė rengia papildomus dalinius, kurie dalyvaus kovinėse operacijose. Raketų ir oro antskrydžiai prieš karinius ir civilinius objektus visoje Ukrainoje nesiliauja“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas.

Gynybos ministerija taip pat mano, kad kovos suintensyvės Kryvorožės ir Mykolajivo kryptimis. Pasak ministerijos, taip Rusijos kariuomenė ketina pasiekti Chersono srities administracines ribas.

Kyjivas vėlai antradienį pareiškė, kad jo kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, išgarsėjusioje, kai joje dislokuoti Ukrainos kariai nepakluso įsiveržusių Maskvos pajėgų reikalavimui pasiduoti.

„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime nurodė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad buvo smogta kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.

„Rusų patirti nuostoliai tikslinami“, – priduriama pareiškime.

Rusija nepatvirtino atakos Gyvačių saloje, kurią Maskva užėmė, vos pradėjusi invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

Ši nedidelė sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simboliu, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio laivo įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš šio karo simbolių.

Ukrainos pareigūnai buvo paimti į nelaisvę, bet vėliau iškeisti į rusų karo belaisvius.

Šis garso įrašas apskriejo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo leitmotyvu: šis epizodas neretai vaizduojamas ant plakatų per paramos Ukrainai mitingus užsienyje ir net ant pašto ženklų.

Tas Rusijos laivas – laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ – balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko triume nugriaudėjus sprogimui.

Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į karo laivą raketomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jei kas nors „iš išorės“ įsikiš į padėtį Ukrainoje ir kels „nepriimtiną strateginę grėsmę“ Rusijai, Rusija suduos „žaibiškus smūgius“.

Kalbėdamas Sankt Peterburge vykusiame susitikime su įstatymų leidėjų tarybos nariais, V.Putinas sakė, kad visi sprendimai dėl žaibiškų smūgių strateginės grėsmės atveju jau yra priimti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Į išorinius bandymus kištis į tai, kas vyksta Ukrainoje, ir kelti strateginio pobūdžio grėsmes bus reaguojama žaibiškai.

Turime visas priemones, kuriomis dabar niekas kitas negali pasigirti. Ir mes nesigirsime. Jei reikės, jais pasinaudosime. Šiuo atžvilgiu buvo priimti visi sprendimai“, – kalbėjo V.Putinas. 

Taip pat skaitykite ČIA.

Netrukus po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje, amerikiečiai pradėjo teikti Kyjivui detalią informaciją, kur ir kada Maskvos pajėgos ketina smogti. Tai padėjo ukrainiečiams išsaugoti oro gynybos sistemas ir karinius lėktuvus, be to, kaip skelbia „NBC News“, tokia JAV pagalba Ukrainai padėjo numušti Rusijos karinį transporto lėktuvą, kuriuo skrido šimtai karių.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad uždraudė įvažiavimą į šalies teritoriją 287 Jungtinės Karalystės parlamento nariams, atsakydama į britų sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams dėl karo Ukrainoje.

„Reaguojant į kovo 11 dieną britų vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti 386 Valstybės Dūmos deputatus į sankcijų sąrašą ir imantis atsakomojo žingsnio, 287 Bendruomenių Rūmų nariams įvedami asmeniniai apribojimai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusija anksčiau į „juodąjį sąrašą“ jau įtraukė JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, taip pat jo pavaduotoją Dominicą Raabą, užsienio reikalų sekretorę Lizą Truss, gynybos sekretorių Beną Wallace'ą ir dar keletą pareigūnų.

Bendruomenių Rūmai iš viso turi 650 narių.

Pasak Maskvos, į sąrašą įtraukti tie parlamentarai, kurie „aktyviausiai dalyvavo“ ruošiant antirusiškas sankcijas ir prisidėjo prie „rusofobiškos isterijos“ kėlimo.

Tarp tokių yra Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as, „Brexito“ sekretorius Jacobas Reesas-Moggas ir aplinkos apsaugos sekretorius George'as Eustice'as.

Sąraše taip pat galima rasti leiboristų atstovų parlamente, įskaitant artimą buvusio leiboristų lyderio Jeremio Corbyno sąjungininkę Diane Abbott.

Rusijos audito rūmų vadovas Aleksejus Kudrinas mano, kad per ateinančius dvejus metus Rusijos gali laukti labai sudėtinga padėtis. Apie tai pranešė „RIA Novosti“.

Jo skaičiavimais, sudėtinga situacija gali trukti nuo pusantrų iki dvejų metų.

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksejus Kudrinas

Pasak A.Kudrino, dabartinė Rusijos ekonomikos padėtis yra rimtesnė nei prieš 13 metų: „Ši krizė yra didesnė nei 2009 m. krizė ir didesnė nei pandemijos krizė. Pasiekėme naują ribą“.

Jis pridūrė, kad šiais metais Rusija ekonomikai palaikyti išleis apie 6,3 trilijono rublių iš pajamų už naftą ir dujas.

Kalbėdamas apie infliacijos prognozes, A.Kudrinas neatmetė galimybės, kad, remiantis bazine prognoze, infliacija šalyje gali siekti 20,7 proc. Preliminariais skaičiavimais, 2022 m. ekonomika susitrauks 8,8 proc.

Rusija siekia užkariauti teritorijas iki pat Uždniestrės, kad Vladimiras Putinas galėtų pristatyti „Novorosiją“ – naujos Rusijos imperijos pagrindą, rašo britų leidinys „The Guardian“.

Rusijos karas Ukrainoje gresia peraugti į naują pavojingą etapą – paslaptingų sprogimų serija separatistinėje Moldovos teritorijoje Uždniestrėje padidino grėsmę, kad Rusijos karas Ukrainoje persikels į naują teritoriją ir turės nenuspėjamų pasekmių.

Anot „The Guardian“, vis labiau baiminamasi, kad izoliuotas Moldovos regionas bus įtrauktas į karą Ukrainoje.

Rusijos įžengimas į Uždniestrę keltų tiesioginę grėsmę Moldovos, 2,6 mln. gyventojų turinčios šalies, kuri vis labiau domisi galimybe prisijungti prie NATO, suverenitetui.

Tai taip pat keltų grėsmę Odesai – Ukrainos uostamiesčiui, esančiam Juodosios jūros pakrantėje tarp Moldovos ir Rusijos okupuoto Chersono.

Anksčiau Rusijos kariuomenės atstovas buvo pareiškęs, kad Rusija sieks ne tik užimti Donbasą, bet ir teritorijas iki Uždniestrės.

Chersono gyventojai protestavo prieš okupantus ir suklastotą referendumą. Rusijos kariuomenė prieš beginklius žmones panaudojo dujines ir garsines granatas ir ašarines dujas, todėl nukentėjo žmonės.

Atitinkamą vaizdo įrašą protestuotojai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

Pažymima, kad miesto gyventojai atėjo į mitingą prieš „referendumą“ ir parodyti, kad Chersonas yra Ukraina. 

VIDEO: Rusų kariai garsinėmis granatomis išvaikė mitingą Chersone – nukentėjo žmonės

Rusų kariai garsinėmis granatomis išvaikė mitingą Chersone – nukentėjo žmonės

Reuters

Teigiama, kad išvaikant protestuotojus buvo sužeisti keturi žmonės. 70-metė moteris patyrė plaučių žaizdą ir krūtinkaulio nudegimą, du vyrai – akių ir nosiaryklės cheminius nudegimus, o 50-metis vyras patyrė atvirą kojos lūžį. Dviem nukentėjusiesiems buvo suteikta pagalba vietoje, kiti buvo paguldyti į ligoninę.

Turkija tikisi, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Putino susitikimas įvyks „artimiausiomis dienomis“. Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro teigimu, rengiantis deryboms vis dar yra „probleminių klausimų„.

Apie tai jis kalbėjo po Ukrainos gynybos ir saugumo konsultacinės grupės posėdžio, kuris vyko NATO bazėje Vokietijoje, praneša „Anadolu“.

H.Akaras pažymėjo, kad konsultaciniame susitikime daugiau nei 40 šalių atstovai apsikeitė nuomonėmis ir aptarė tolesnį Ukrainos gynybos veiksmų planą. Turkija atidžiai stebi įvykius, sakė gynybos ministras.

"Su nerimu stebime įvykius. Sprendžiant iš gautų žinių, yra tam tikrų probleminių situacijų. Kaip ir visos šalys, dedame įvairias pastangas jas įveikti. Reikia atsiverti. Tikime, kad taikūs sprendimai gali būti rasti lengviau“, – pažymėjo H.Akaras.

Turkija išreiškė savo poziciją dėl esamos situacijos, sakė gynybos ministras. H.Akaras taip pat pažymėjo, kad jo šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas daug kartų susitiko su V.Putinu ir V.Zelenskiu.

„Nors ir yra tam tikrų sunkumų, tikimės, kad su mūsų prezidento siūlymais, galbūt artimiausiomis dienomis pavyks susiburti dviem lyderiams. Mes, kaip Turkija, ir toliau prisidedame prie visko, ką reikia padaryti, įskaitant tarpininkavimą. “, – sakė Turkijos gynybos ministras.

H.Akaras taip pat sakė, ar per susitikimą Vokietijoje ​​buvo aptartas galimų paliaubų Ukrainoje klausimas. Turkijos gynybos ministro teigimu, karo veiksmų nutraukimas yra būtinas dėl humanitarinės padėties, kuri vis blogėja.

Rusijos kariuomenė paleido į Avdijivką du fosforo sviedinius. Apie tai pranešė  Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Pasak jo, pirma fosforo bomba paleista antradienį vakare į Avdijivkoje esančią kokso gamyklą. Antra bomba trečiadienio rytą pataikė į miesto centrą. 

„Dėl šių apšaudymų mieste kilo keli gaisrai“, – pridūrė jis.

„Po antrojo apšaudymo okupantai pradėjo oro smūgį į Avdijivką – pataikė į daugiaaukštį namą. Yra žinoma, kad buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus“, – rašė P.Kyrylenka.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas apibūdino pastarąją naktį trijuose Rusijos regionuose girdėtus sprogimus kaip „karmą“ ir atpildą už pradėtą invaziją į Ukrainą. Tiesa, M.Podoliakas nepripažino, kad Ukraina atsakinga už tuos incidentus.

„Šio karinės infrastruktūros sunaikinimo priežastys gali būti gana įvairios“, – „Telegram“ parašė M.Podoliakas, pridūręs, kad „anksčiau ar vėliau skolas reikia grąžinti“, kai viena šalis nusprendžia užpulti kitą.

Anksčiau trečiadienį Rusijos Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad kaime netoli sienos su Ukraina trečiadienį ginklų sandėlyje kilo gaisras.

Kaimyninių Kursko ir Voronežo sričių, taip pat esančių netoli Ukrainos sienos, gubernatoriai pranešė, kad praėjusią naktį suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Ten neva pastebėti žvalgybiniai dronai, liudininkai skelbia girdėję sprogimus.

Rusijos pajėgos vėl puola didžiulį metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kuriame vis dar yra miesto gynėjų ir civilių, pareiškė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Jo teigimu, susitarimas dėl civilių evakuacijos trečiadienį nebuvo pasiektas.

Prieš savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė kompleksą „Azovstal“ blokuoti, o jo šturmą neva nutraukti.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Kalibr“ raketos smogė į ginkluotės sandėlį Ukrainos Zaporižios regione, kuriame esą buvo laikomi JAV ir Europos šalių atsiųsti ginklai. Tokia Maskvos pateikiama informacija nėra nepriklausomai patvirtinta.

Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono Vidaus reikalų ministerija trečiadienio rytą paskelbė, kad regioną neva užpuolė Ukraina.

„Praėjusią naktį danguje virš Kolbasnos kaimo buvo pamatyti keli bepiločiai orlaivia. Skraidyklės į Uždniestrės teritoriją buvo paleistos iš Ukrainos.

Balandžio 27 dienos rytą, 8.45 val. iš Ukrainos pusės buvo paleisti šūviai Kolbasnos kryptimi“, – skelbiama pranešime.

Priduriama, kad Kolbasnoje yra viena didžiausių amunicijos saugyklų Europoje.

Moldovos prezidentė antradienį surengė šalies saugumo tarybos posėdį po kelių ankstesnių sprogimų Rusijos remiamame separatistiniame Uždniestrės regione.

Svarstoma, ar tokie išpuoliai negalėjo būti inscenizuoti siekiant pateisinti Rusijos manevrus prieš Moldovą – arba norint ją užimti, arba siekiant į Uždniestrę atsiųsti daug karių, kurie iš ten galėtų taikytis į Ukrainos Odesos regioną.

Nepripažintame Uždniestrės regione Moldovos teritorijoje pranešama apie susišaudymą sandėlių rajone netoli Kolbasnos kaimo.

„Pranešama apie šūvius prie sandėlių netoli Kolbasnos kaimo. Nukentėjusiųjų nėra. Tiriame detales“, – paskelbė vadinamoji Uždniestrės vidaus reikalų ministerija.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ patikslina, kad šaudymas įvyko netoli rusiškų ginklų ir šaudmenų sandėlių.

Vadinamoji Uždniestrės vidaus reikalų ministerija teigė, kad naktį virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai, esą paleisti „iš Ukrainos“, o 8.45 val. „iš Ukrainos pusės buvo paleisti šūviai Uždniestrės Kolbasnos kaimo kryptimi“.

Kolbasnos kaime yra didžiausias šaudmenų ir ginkluotės sandėlis Europoje. Tačiau jame saugoma ne nauja, sovietinių laikų amunicija, kuri ten buvo suvežta, kai sovietų armija pasitraukė iš Čekoslovakijos ir Vokietijos demokratinės respublikos. 

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija.

„Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.

„Mums nedelsiant reikia modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – pridūrė jis.

Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau pranešė, kad rusų pajėgos apgadino geležinkelio tiltą per Dniestro žiotis Odesos srityje. Jis kaltino rusų kariuomenę „sistemingai“ atakuojant geležinkelio infrastruktūrą.

Ukrainos infrastruktūros ministerija vėliau pareiškė, kad per tą rusų pajėgų ataką geležinkelio tiltui buvo padaryta rimtos žalos, kuriai atsitaisyti prireiks „daug pastangų ir laiko“.

„Twitter“ nuotr./Geležinkelio ir kelių tiltas Odesoje

Šis maršrutas jungia kaimyninę Rumuniją su pietiniu Odesos uostamiesčiu.

Pirmadienį mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje.

Anksčiau rusų pajėgos atakavo kelias traukinių stotis Ukrainoje. Balandžio pradžioje per raketų smūgį rytinio Kramatorsko miesto traukinių stočiai, kuri buvo naudojama civilių evakuacijai, žuvo mažiausiai pusšimtis žmonių.

Nors Rusija įžūliai neigia, kad jos pajėgos buvo atsakingos už civilių žudynes Bučoje ir kitose vietose Ukrainoje, CNN gavo bepiločiu orlaiviu padarytą vaizdo įrašą, kuriame Rusijos karinis transportas ir kariai matomi prie civilių kūnų vienoje Bučos gatvėje.

CNN ekspertai nustatė, kad įrašas buvo tikrai padarytas Bučoje kovo 12-13 dienomis. Asmens, kuris pakėlė droną su vaizdo kamera, televizija neįvardija dėl jo saugumo. CNN reportažą ir įrašo vaizdus galite pažiūrėti čia.

Kovo 13 dieną padarytame įraše matomas sankryžoje stovinti rusų karinė transporto priemonė. CNN nustatė, kad trys objektai, matomi įraše prie pat rusų karinio transporto, yra tie patys civilių kūnai, kurie buvo matomi jau balandžio 1 dieną padarytuose įrašuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Dar viename drono įraše matoma, kaip kitas Rusijos karinis automobilis važiuoja gatve kūnų link. Trečiame įraše matomi rusų kariai.

Rusijos pareigūnai tikina, kad vaizdo įrašai ir palydovinės nuotraukos, liudijančios, jog okupantai Bučoje žudė civilius, yra suklastotos. Tačiau šie drono įrašai pirmą kartą įrodo, kad Rusijos pajėgos veikė tose pačiose Bučos gatvėse, kuriose civilių kūnus atrado balandžio 1 dieną miestą atsiėmę ukrainiečiai.

Remiantis naujausiu Karo tyrimų instituto (ISW) analitinio centro vertinimu, Rusija pamažu daro pažangą verždamasi gilyn į Ukrainą, skelbia BBC.

Vašingtone įsikūrusi organizacija teigė, kad Rusijos kariai juda metodiškiau ir ne taip sparčiai nei ankstesniais karo etapais ir pradėjo priimti „protingesnius“ karinius sprendimus.

Rusijos kariai rytuose susiduria su įsitvirtinusiomis Ukrainos pajėgomis, kurios nuo 2014 m. stiprino savo pozicijas prieš galimas Rusijos atakas.

Tačiau arčiau Charkivo šiaurės rytuose rusai susiduria su mažesniu pasipriešinimu dėl to, kad ukrainiečių pozicijos yra įkurtos tik prasidėjus invazijai.

Kovos tęsiasi pietiniame Mariupolio mieste. Be „Azovstal“ gamyklos tvirtovės, ukrainiečiai „greičiausiai vis dar turi svarbių pozicijų už pačios gamyklos ribų“, teigia ISW.

Tuo tarpu kaimyninėje Moldovoje tęsiasi sprogimai. Analitinis centras teigia, kad sprogimai šioje šalyje gali būti bandymas į konfliktą įtraukti prorusiškas Uždniestrės regiono pajėgas.

Ukrainos geležinkelių tinklo pirmininkas Oleksandras Kamyšinas teigia, kad dar viena raketa pataikė į geležinkelio ir kelių tiltą, jungiantį Odesos uostamiestį su tolimais Ukrainos pietvakariais, praneša CNN.

„Šiandien 6 val. 45 min. įvyko antroji raketų ataka į tą patį tiltą per Dniestro žiotis Odesos srityje“, – sakė O.Kamyšinas. Jo teigimu, sužeistų geležinkelininkų nėra.

„Twitter“ nuotr./Geležinkelio ir kelių tiltas Odesoje

„Infrastruktūrai padarytą žalą bus galima nustatyti, kai praeis oro pavojus“, – sakė jis.

Antradienį į tiltą numušė pataikė kelios Rusijos raketos, sakė miesto valdžia. Šie Rusijos smūgiai iš esmės atkirto regioną, nes tai vienintelė jungtis tarp pietvakarių Ukrainos ir likusios šalies dalies. Remonto darbai buvo ką tik prasidėjęs, kai trečiadienį buvo smogtas naujas smūgis.

Ukraina trečiadienį pripažino, kad šalį užpuolusios Rusijos pajėgos, siekiančios perimti Donbaso kontrolę, prasiveržė gilyn į šalies rytus ir užėmė kelis kaimus.

Anksčiau šį mėnesį Maskva pareiškė, kad atitraukia savo kariuomenę iš sostinės Kyjivo apylinkių ir sutelkia karines pastangas užimti Doneckos ir Luhansko sričių teritorijas Rytų Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Ukrainos kariuomenę iš Velyka Komyšuvachos ir Zavodų Charkivo srityje ir perėmė Zaričnės ir Novotoškivskės Donecko srityje kontrolę.

Zaričnė yra vos už 50 km nuo regioninio centro Kramatorsko, kur šį mėnesį rusams užpuolus traukinių stotį, kuri buvo naudojama evakuacijai, žuvo dešimtys žmonių.

Ukrainos gynybos ministerija perspėjo, kad Rusijos pajėgos „tęsia puolimą Nyžnės ir Orichivo kryptimi“ Zaporižios regiono centrinėje dalyje.

Prorusiški separatistai kontroliuoja dalį Donbaso nuo 2014 metų, kai per proeuropietišką revoliuciją buvo nušalintas Kremliaus remtas prezidentas, o Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.

Naujausiame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime apie situaciją Ukrainoje teigiama, kad Ukraina išlaiko didžiosios savo oro erdvės kontrolę – daugiausia dėl to, kad Rusijos aviacija didžiausią dėmesį skiria Ukrainos pietums ir rytams.

„Rusijos aviacija remia rusų sausumos pajėgos. Prieiga prie Ukrainos šiaurės ir vakarų labai ribota, todėl puolamieji veiksmai tuose regionuose vykdomi smūgiais iš gilumos“, – rašoma pranešime.

Priduriama, kad Rusija toliau smūgiuoja Ukrainos kariniams objektams ir logistinei infrastruktūrai visoje šalyje.

Dėmesio skiriama ir situacijoje apsuptame Mariupolyje, kur vis dar likę miesto gynėjų ukrainiečių ir civilių. Britų teigimu, ten Rusijos pajėgos naudoja prasto tikslumo bombas, taip keldamos pavojų civilių gyvybėms.

Rusijos pajėgos iš Belgorodo srities teritorijos į Iziumo miestą perkėlė dvi 76-osios oro desanto divizijos bataliono taktines grupes, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pranešime sakoma, kad Iziumo kryptimi 1-osios tankų armijos, Vakarų karinės apygardos 20-osios bendrosios armijos, Rytų karinės apygardos 35-osios bendrosios armijos ir 68-ojo armijos korpuso daliniai bei oro desantininkai vykdo puolimą Barvenkovo kryptimi.

„Priešas užėmė Bolšaja Kamyševacha gyvenvietės šiaurės rytinį pakraštį, taip pat perėmė Zavody gyvenvietės kontrolę“, – rašoma pranešime.

Be to, Belgorodo srities teritorijose Rusija dislokavo du „Iskander-M“ raketų kompleksus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „politinės erdvės“ užbaigti savo invaziją Ukrainoje, iš dalies dėl cenzūros savo šalyje, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Atsižvelgiant į didžiulį rusų pritarimą tam, ką jis daro, atsižvelgiant į matomą to, kas vyksta Ukrainoje, nepaisymą rusų žiniasklaidoje, paradoksas tas, kad Putinas turi daug daugiau politinės erdvės nusileisti [ir] pasitraukti“, – televizijai „TalkTV“ sakė B.Johnsonas.

Rusija sako, kad jos invazija Ukrainoje yra „karinė operacija“ ir grasina įkalinti visus, pateikiančius kitokias įvykių versijas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Dėl to V.Putinas galėtų pasakyti Rusijos žmonėms, kad operacija Ukrainoje „užbaigta“ ir buvo „techniškai sėkminga“, kalbėjo B.Johnsonas.

Rusija ne kartą įspėjo dėl galimybės kovoms Ukrainoje virsti branduoliniu konfliktu, Vakarams siunčiant vis galingesnių ginklų ukrainiečiams.

Tačiau B.Johnsonas tvirtino, kad nepaisant branduolinės grėsmės Vakarams nereikia daryti nuolaidų.

„Galvoju, kad jis (V.Putinas) turi daug daugiau politinės erdvės nei nerimaujama. Kalbama, kad mes turime padaryti kokią nors nuolaidą, turime jaudintis dėl to, ką Putinas galėtų padaryti dėl savo pralaimėjimo rizikos, – sakė Britanijos ministras pirmininkas. – Galvoju, kad jis turi daug erdvės, turi daug vietos manevruoti.“

Su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje iki gegužės 10 d. pratęsiamas aukšto „terorizmo pavojaus“ saugumo lygio statusas, skelbiama vietos valdžios interneto svetainėje paskelbtame pranešime, praneša CNN.

Nuo balandžio 10 d. galiojantis geltonas saugumo statusas yra antras pagal svarbą pavojaus lygis, kuris reiškia, kad valdžios institucijos turi informacijos, leidžiančios manyti, jog yra reali teroro akto galimybė, teigia Rusijos vyriausybė. 

Regiono valdžia prašo regiono gyventojų nedalyvauti masiniuose susibūrimuose ir išeinant pasiimti asmens tapatybės dokumentus. Įsakymu taip pat draudžiama leisti petardas ir fejerverkus.  

Šis draudimas pratęstas, kai trečiadienį kilo gaisras šaudmenų sandėlyje Staraja Nelidovkos kaime, esančiame maždaug už 10 km į pietus nuo Belogrodo miesto. Neaišku, kaip kilo šis gaisras, tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios regione užsidegė arba sprogo keli kariniai objektai.

Rusija apkaltino Ukrainą, kad ji yra atsakinga už kai kuriuos ankstesnius gaisrus ir sprogimus Rusijos kariniuose objektuose. 

Dronų milžinė „DJI Technology Co Ltd“ tapo pirmąja didele Kinijos įmone, kuri nuo karo pradžios sustabdė verslą Rusijoje ir Ukrainoje, rašo BBC.

Bendrovė, kuri yra didžiausia pasaulyje plataus vartojimo ir pramoninių dronų gamintoja, pareiškime nurodė, kad laikinai sustabdo savo veiklą Rusijoje ir Ukrainoje.

„DJI viduje iš naujo vertina atitikties reikalavimus įvairiose jurisdikcijose. Kol bus atliktas dabartinis persvarstymas, DJI laikinai sustabdys visą verslo veiklą Rusijoje ir Ukrainoje“, – sakoma jos pareiškime.

Trečiadienį DJI atstovas spaudai agentūrai „Reuters“ sakė, kad šis žingsnis buvo „ne pareiškimas apie kurią nors šalį, o pareiškimas apie mūsų principus“.

„DJI nepritaria bet kokiam mūsų bepiločių orlaivių naudojimui siekiant padaryti žalos, todėl laikinai sustabdome pardavimus šiose šalyse, kad padėtume užtikrinti, jog niekas nenaudotų mūsų bepiločių orlaivių kovai“, – sakė atstovas spaudai.

Ukrainos kariškiai ir piliečiai apkaltino DJI jų duomenų nutekinimu Rusijai – įmonė šį kaltinimą neigia.

Praėjusį mėnesį DJI atstovas spaudai sakė, kad bendrovė internete pastebėjo filmuotą medžiagą, iš kurios buvo galima spręsti, kad Rusijos kariuomenė naudoja jos gaminius, tačiau negalėjo to patvirtinti ir nekontroliavo savo gaminių naudojimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskvos invazijos į Ukrainą pradiniame etape Rusijai užgrobus Černobylio atominę elektrinę, pasaulis buvo atsidūręs ant „katastrofos slenksčio“.

„Pasaulis vėl buvo atsidūręs ant katastrofos slenksčio, nes Rusijos kariuomenei Černobylio zona ir elektrinė buvo tarsi įprastas mūšio laukas, teritorija, kurioje jie net nebandė rūpintis branduoline sauga“, – sakė V.Zelenskis per spaudos konferenciją su JT atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovu Rafaeliu Grossi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Mariupolyje esančioje „Azovstal“ gamykloje yra  mažiausiai 2 000 civilių – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, daug jų sužeista, skelbia UNIAN.

Žmonių būklė siaubinga, nėra vaistų, o vandens ir maisto padėtis katastrofiška, „Telegram“ pranešė Mariupolio miesto taryba.
Žmones reikia gelbėti nedelsiant, sakoma pranešime. 

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

„Plieno gamykloje yra mažiausiai 2 tūkst. civilių. Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Yra daug sužeistų žmonių. antisanitarinėmis ir siaubingomis sąlygomis. Be vaistų. Geriamojo vandens ir maisto padėtis katastrofiška. Reikia nedelsiant imtis gelbėjimo darbų“, – sakoma pranešime.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė visiškai užėmė visą Chersono sritį, taip pat dalį Charkivo, Zaporižios ir Mykolajivo, praneša BBC.

Antradienio vakarą kreipdamasis į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad rusai bando įtvirtinti savo laimėjimus užkariautoje teritorijoje.

„Jie toliau puola mūsų karius prie Charkivo, Donbase“, – sakė jis. „Jie bando vaizduoti tariamą „naują vyriausybę“ Chersone ir dalyje Zaporižios regiono.“

Chersono srities administracinis centras – Chersono miestas – buvo užimtas pirmosiomis karo dienomis. Tačiau vėliau Pentagonas pareiškė, kad Rusijos kariai iš dalies prarado jo kontrolę. Chersonas yra didžiausias iki šiol Rusijos užimtas gyventojų centras.

Prezidentas V.Putinas antradienį pareiškė, kad kovos Mariupolyje baigėsi.

Strategiškai svarbus pietinis uostamiestis patyrė Rusijos puolimą, dėl kurio apie 1 000 ukrainiečių kovotojų buvo apsupti ir pritrūko atsargų.
 

Ukrainos pajėgų vadas rytiniame Donbaso regione, kur vyksta mūšiai, pateikė naujausią informaciją apie kontrpuolimus prieš Rusiją.

Anksčiau vienos iš dviejų regioną sudarančių provincijų gubernatorius BBC sakė, kad balandžio 26 d. Luhansko srityje buvo atremtos šešios Rusijos atakos.

Dabar iš Ukrainos jungtinių pajėgų operacijos regione girdima, kad antradienį buvo atremtos devynios Rusijos kariuomenės atakos.

Pasak grupės vadų, Ukraina antradienį sunaikino:

• 9 tankus
• 11 artilerijos sistemų
• 4 specialiosios įrangos vienetus
• 14 vienetų šarvuočių
• 3 kovinius šarvuočius
• 3 specialiosios inžinerinės įrangos vienetus
• 16 automobilių
• 4 degalų cisternas
• 1 priešlėktuvinę patranką

Nepriklausomai negalima patikrinti pateiktų duomenų.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss trečiadienį paskelbs, kad Didžioji Britanija ir kitos Vakarų valstybės, teikdamos ilgalaikę karinę paramą, turėtų suteikti Ukrainai karo lėktuvų, skelbia BBC.

Kalboje Londone ji sakys, kad Vakarai turėtų būti pasirengę suteikti šaliai paramą „ilgam laikui“.

Ukraina ne kartą prašė kovinių lėktuvų, ypač sovietinių laikų naikintuvų, su kuriais gerai susipažinę jos pilotai. Vakarų sąjungininkės nenorėjo eiti taip toli, bijodamos išprovokuoti Rusiją.

Tačiau NATO narėms didinant paramą Ukrainai ilgesnio nuotolio ginklais, L.Truss sakys, kad jos turėtų žengti dar toliau.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr.Liz Truss

Ji sakys, kad Ukrainos likimas „išlieka pusiausvyroje“. Vakarų valstybės turėtų būti pasirengusios remti Ukrainą „ilgą laiką“, gilindamosi į savo atsargas ir suteikdamos šaliai sunkiosios ginkluotės, tankų ir, taip, lėktuvų.

Ji taip pat ragins Vakarus „kartą ir visiems laikams“ nutraukti Rusijos naftos ir dujų importą. Savo kalboje L.Truss ragins „perkrauti“ tarptautinę saugumo sistemą, kuri, pasak jos, nuvylė Ukrainą.

Ji sakys, kad Vakarų valstybės turėtų kovoti su agresoriais didindamos išlaidas gynybai, mažindamos ekonominę priklausomybę ir stiprindamos aljansus, įskaitant G7.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as žurnalistams kalbėjo apie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus, kad pasaulis neturėtų nuvertinti branduolinio karo grėsmės.

N.Price'as teigė, kad tai buvo bandymas nukreipti dėmesį nuo to, ką jis pavadino Rusijos nesėkme Ukrainoje.

„Palaidos kalbos apie branduolinius ginklus, branduolinį eskalavimą yra ypač neatsakingos, tai neatsakingumo viršūnė“, – sakė jis.

Tačiau N.Price'as sakė, kad JAV vis dėlto atidžiai stebi „Rusijos veiklą, tai, ką ji daro ir ko nedaro“.

Tačiau jis sakė, kad JAV nemato priežasčių keisti savo branduolinės politikos.