Per derybas šalys aptars branduolinių ginklų kontrolę ir augančią įtampą dėl Ukrainos.
„Jungtinės Valstijos tikisi bendradarbiauti su Rusija“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Kai susėsime pasikalbėti, Rusija galės išdėstyti jai susirūpinimą keliančius klausimus, ir mes išdėstysime savo nuogąstavimus, be kita ko – ir dėl Rusijos veiklos“, – sakė jis.
Dvišalės derybos numatytos sausio 10 dieną, nurodė NSC atstovas.
Sausio 12-ąją planuojamos Maskvos ir NATO atstovų derybos, o sausio 13 dieną numatytas Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuriai priklauso ir Jungtinės Valstijos, susitikimas, pridūrė jis.
Sausio 10-osios derybos rengiamos pagal Strateginio saugumo dialogo iniciatyvą, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė per birželį Ženevoje vykusį viršūnių susitikimą.
Nors tas formatas daugiausia skirtas pastangoms atgaivinti po Šaltojo karo sudarytas branduolinių ginklų kontrolės sutartis, derybose taip pat bus aptarta priešprieša dėl Ukrainos, Rusijai sutelkus prie jos sienų iki 100 tūkst. karių ir Vakarams nuogąstaujant, kad Maskva galbūt ketina įsiveržti į kaimyninę šalį, sakė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
NATO ir Rusijos Tarybos susitikime bei Maskvos derybose su ESBO Nuolatine taryba daugiausiai dėmesio ketinama skirti Ukrainos klausimui.
Ukrainos interesai nebus ignoruojami
Vakarai kaltina V.Putiną, kad jis planuoja įsiveržti į Ukrainą – buvusią sovietinę respubliką, siekiančią ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos ir galiausiai prisijungti prie NATO.
Rusija jau atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kursto prorusiškų separatistų sukilimą pramoniniuose Ukrainos rytuose. Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusijai sutelkus pasienyje su Ukraina dešimtis tūkstančių karių, Kijevas ir Vakarai ėmė skambinti pavojaus varpais, kad Maskva galbūt planuoja užimti daugiau Ukrainos teritorijų.
V.Putinas neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir sako, jog kariai perkeliami siekiant apginti Rusiją, Vakarams ir NATO pavojingai arti priartėjus prie jos sienų.
Anksčiau šį mėnesį V.Putinas paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas.
NSC atstovas sakė, kad sudarant bet kokius susitarimus su Rusija į Ukrainos interesus bus atsižvelgta.
Derybose nebus „nieko apie mūsų sąjungininkes ir partneres be mūsų sąjungininkių ir partnerių, įskaitant Ukrainą, žinios“, pabrėžė jis.
„Prezidento J.Bideno pozicija dėl Ukrainos aiški ir nuosekli: sutelkti aljansą dviem kryptimis – atgrasymo ir diplomatijos. Mes, kaip aljansas, laikomės vieningos pozicijos dėl pasekmių, su kuriomis susidurs Rusija, jei imsis veiksmų prieš Ukrainą“, – kalbėjo NSC atstovas.
„Tačiau mes taip pat vieningai norime užsiimti principinga diplomatija su Rusija“, – pridūrė jis.
Kol kas nepaskelbta, kas atstovaus šalims sausio 10-osios derybose.
