JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos rengiamos praėjus vos 11 dienų po to, kai jų pavaduotojai susitiko Ženevoje ir susitarė tęsti dialogą, Rusijai prie Ukrainos sienos sutelkus dešimtis tūkstančių karių.
Skirtingai nuo sausio 10 dienos sesijos, kuri truko beveik aštuonias valandas, A.Blinkenas ir S.Lavrovas turėtų tik glaustai pasikalbėti, kad nuspręstų, ar diplomatija tebėra įmanoma.
„Susiduriame su sudėtingomis problemomis, ir jų sprendimas nebus greitas. Nesitikiu, kad jas išspręsime Ženevoje“, – sakė A.Blinkenas.
„Tačiau mes galime paskatinti abipusį supratimą“, – kalbėjo A.Blinkenas, o jei Rusija deeskaluos padėtį pasienyje, „tai gali atitraukti mus nuo šios krizės ateinančiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad jo kolega rusas Vladimiras Putinas greičiausiai „veršis“ į Ukrainą, ir perspėjo apie „katastrofą Rusijai“, jei tai įvyktų.
JAV ir jų sąjungininkės perspėjo dėl griežtų ekonominių sankcijų invazijos atveju.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu atsakė, kad J.Bideno pasisakymai destabilizuoja padėtį ir gali „suteikti kai kuriems karštagalviams Ukrainoje neteisingų vilčių“.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
Atgaivinami Šaltojo karo pavojai?
A.Blinkenas išvyko į Ženevą po solidarumo kelionės į Kijevą ir pokalbių su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais Berlyne – mieste, kuris simbolizavo Europos transformaciją iškilus geležinei uždangai.
„Leidimas Rusijai nebaudžiamai pažeisti tuos principus mus visus nutemptų į daug pavojingesnius ir nestabilesnius laikus, kai šis žemynas – ir šis miestas – buvo padalintas į dvi dalis, atskirtas kareivių patruliuojamų niekieno žemių, su virš visų galvų pakibusia visapusiško karo grėsme“, – sakė A.Blinkenas Berlyne.
Net ir atmesdama esminius Rusijos reikalavimus, J.Bideno administracija pareiškė esanti pasirengusi pasikalbėti su Maskva jai susirūpinimą keliančiais saugumo klausimais.
Vienas iš JAV pasiūlymų – atgaivinti apribojimus raketoms Europoje, nustatytus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi. Iš šio Šaltojo karo laikų susitarimo Ameriką išvedė buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracija, apkaltinusi Maskvą pažeidimais.
J.Bideno administracija taip pat pasiūlė daugiau skaidrumo dėl karinių pratybų. Rusija neatmetė pasiūlymų, tačiau teigia, kad jos pagrindinis rūpestis yra Ukraina, ir ketvirtadienį paskelbė apie masines karinio jūrų laivyno pratybas Atlanto, Ramiajame bei Arkties vandenynuose ir Viduržemio jūroje.
A.Blinkenas paragino V.Putiną pasirinkti „taikų diplomatijos kelią“ ir, tikėdamasis rasti bendrą kalbą, pareiškė, kad neduos S. Lavrovui oficialaus atsakymo dėl Rusijos pasiūlymų, kurie praėjusį mėnesį buvo pateikti neįprastai išsamiai kaip sutarčių projektai.
Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę perspėjo, kad Rusija dislokavo operatyvininkų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, turinčių vykdyti ten diversijas ir kaltinti dėl jų Ukrainą. Teigiama, kad taip siekiama sukurti pretekstą galimai invazijai.
