Amerikiečiai ir rusai ilgai kalbėjosi Ženevoje. Tada – Briuselyje, kur vyko NATO ir Rusijos tarybos specialusis posėdis, ir Vienoje, kur susirinko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
Didelio proveržio galbūt ir nelaukta – mažai kas tikėjosi, kad Vakarai viešai sutiks su Rusijos reikalavimais garantuoti, kad NATO nebesiplės į rytus ir apskritai atitrauks pajėgas iš viso Rytų Europos regiono.
Bet nepanašu, kad išvis būtų pajudėta į priekį. Abi pusės tiesiog skundžiasi, kad iš esmės nėra jokio bendro intereso, į kurį būtų galima atsiremti – o situaciją supantys ženklai vis grėsmingesni.
„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tiesiog sako „ne“, reaguodami į pagrindinius mūsų pateiktų dokumentų elementus. Tai yra tai, ką mes vadiname aklagatviu“, – ketvirtadienį po susitikimų Vienoje teigė Maskvos į derybas pasiųstas Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Michaelas Carpenteris, JAV atstovas ESBO, buvo dar atviresnis: „Karo būgnai skamba garsiai, o retorika tapo gana aštri.“
Kitaip tariant, daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių ir toliau sutelkti prie sienos su Ukraina – ten dygsta naujos karinės bazės, į kurias jau atvežta 1,5 tūkst. tankų, mobilių raketų sistemų, šarvuočių.
Negana to, penktadienio rytą pranešta apie didelę kibernetinę ataką, surengtą prieš Ukrainos valstybės institucijas, o Rusijos Rytų karinė apygarda paskelbė neplanuotą karinės parengties patikrinimą – bus vertinama, kaip daliniai vykdo misijas juos perkėlus toli nuo „namų“.
Amerikoje veikiančio Užsienio politikos tyrimų instituto gynybos analitikas Robas Lee „Reuters“ teigė: „Tai yra priedanga pajėgų perkėlimui prie Ukrainos.“
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionaliniam saugumui Jake'as Sullivanas ketvirtadienio vakarą taip pat pareiškė, kad netrukus su žiniasklaida pasidalins duomenimis, esą liudijančiais, jog Rusija ruošia pretekstą invazijai į Ukrainą.
O S.Riabkovas ir kiti Rusijos diplomatai atvirai teigia, kad nėra jokios prasmės planuoti naujus pokalbius su JAV bei NATO atstovais, nes pastarieji tiesiog „mūsų negirdi“.
Maskva netgi užsiminė galinti dislokuoti pajėgų Lotynų Amerikoje, konkrečiai Kuboje ir Venesueloje. Nors tai tikriausiai blefas, J.Sullivanas jau pareiškė, kad JAV reaguotų labai aiškiai ir „ryžtingai“.
M.Kimmage'as: komentarų daug, bet tiesa tokia, kad greičiausiai matome šios krizės diplomatinės stadijos pabaigą.
Rusai, tiesa, nepamiršta pridurti, esą vis tiek stengsis pasiekti diplomatinių susitarimų. Tačiau Vokietijos Marshallo fondo analitikas, istorikas Michaelas Kimmage'as ketvirtadienį nelinksmai parašė: „Komentarų daug, bet tiesa tokia, kad greičiausiai matome šios krizės diplomatinės stadijos pabaigą.“
15min pasikalbėjo tiek su M.Kimmage'u, tiek su kitais garsiais užsienio ekspertais ir paprašė jų įvertinti šios savaitės derybas bei galimus įvykių scenarijus jau po jų.
Nepriklausomas rusų žurnalistas Leonidas Ragozinas tviteryje savo ruožtu įspėjo, kad Vakarams teks elgtis labai atsargiai: „Svarbu užčiuopti sunkiai matomą liniją, kur baigiasi asmeniniai Putino tikslai ir prasideda platesni Rusijos interesai.“
