Nuo 2014-ųjų, kai V.Putinas aneksavo Krymą ir ėmėsi veiksmų Rytų Ukrainoje, NATO narės įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas iki dviejų procentų savo BVP; dislokavo papildomų pajėgų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ir skyrė daugiau išteklių kovai su kibernetinės žvalgybos ir dezinformacijos operacijomis.
Šios iniciatyvos yra geros, bet jų nepakanka. NATO reikia didesnių sausumos pajėgų pajėgumų, kad atremtų Rusijos puolimus. Aljansas taip pat turi pagerinti karinį mobilumą tarp šalių ir užgydyti augantį politinį susiskaldymą tarp valstybių narių – ypač Vengrijos, Turkijos ir kitų sąjungininkių.
I DALIS. JAV ir Rusijos santykių prognozės į valdžią atėjus Joe Bidenui: kai kurie elementai pasikeis iškart
NATO turi dar kartą patvirtinti savo pasiryžimą laikytis demokratinių vertybių: organizacijai reikia nustatyti būtiniausius valdymo standartus, kurių valstybės narės turės laikytis, antraip aljansas rizikuoja nusilpti. Koks vaidmuo čia tenka Jungtinėms Valstijoms?
