Pavyzdžiui JAV, Turkija ir Jungtinė Karalystė ragino sudaryti sąlygas Ukrainai apsirūpinti prieštankinėmis raketomis, atakos dronais, priešlaivinėmis raketomis ir kitokia ginkluote, taip pat teikti finansinę paramą, kad Kijevas galėtų stiprinti savo gynybą. Tačiau pirmadienį britų karinis transporto lėktuvas, gabenęs ginklų siuntą Ukrainai, aplenkė Vokietijos oro erdvę, o ne skrido tiesiausiu keliu ją kirsdamas. Trečiadienį vokiečių pareigūnai aiškino, kad taip nutiko dėl biurokratinių reikalavimų tokio pobūdžio skrydžiams, o ne dėl kokio nors sąjungininkų ginčo dėl Ukrainos ginklavimo.
J.Bidenas perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad karinio puolimo prieš Ukrainą atveju Maskva sulauktų ekonominių padarinių „kokių dar niekada nėra mačiusi“. Tačiau kai kurios didžiosios Europos šalys demonstravo mažesnį ryžtą imtis didelio masto baudžiamųjų priemonių, galinčių pakenkti jų pačių ekonomikai arba sukelti pavojų Rusijos gamtinių dujų tiekimui, ypač žiemą.
Jau kelias savaites vykstant intensyviai diplomatijai Rusijos lyderiai nesureikšmino sąjungininkų pažadų vieningai veikti Maskvos atžvilgiu. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad bet kokiu atveju toną užduoda Vašingtonas.
Net jeigu vienybės demonstravimas ir pažadai imtis atsakomųjų priemonių privertė V. Putiną susimąstyti, jis viešai to niekaip neparodė.
Rusija sutelkė apie 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina, o antradienį JAV pareigūnai sakė manantys, kad Maskva yra pajėgi surengti puolimą. Trečiadienį Kijeve viešintis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragino Ukrainą ir Europą išlikti vieningas.
Vis dėlto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiuntė vieną pirmųjų viešų signalų apie potencialius nesutarimus. Sakydamas kalbą Strasbūre E.Macronas ragino kurti naują atskirą Europos kolektyvinio saugumo sistemą, turinčią tapti atsvara Rusijai.
„Užtikrinsime, kad Europos balsas būtų girdimas“, – pridūrė jis.
Prancūzija iš pradžių skeptiškai vertino JAV perspėjimus apie Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, tačiau neaišku, ar E.Macrono raginimus palaikys kiti sąjungininkai.
Aukšto rango pareigūnai mano, kad V.Putinas savo pareikštais saugumo reikalavimais siekia pasėti nesantaiką 27 šalių Bendrijoje ir NATO, kuriai priklauso 21 ES valstybė.
„Jungtinės Valstijos prie jų žaidimo neprisidėjo, – praeitą savaitę sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Rusija norėjo mus suskaldyti. Jiems nepavyko.“
Bent jau žodinis europiečių palaikymas JAV lyderystei sprendžiant šią krizė žymi užsienio politikos sėkmę J.Bideno administracijai, kurios autoritetas nukentėjo dėl sprendimo nedelsiant išvesti pajėgas iš Afganistano, prisidėjusio prie chaoso toje valstybėje.
Dabar JAV tęs pastangas užsitikrinti Europos įsipareigojimus imtis veiksmų prieš Rusiją, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą, sakė demokratų senatorius Chrisas Murphy, kartu su keliais kitais Senato atstovais praeitą savaitgalį nuvykęs į Kijevą susitikti su ukrainiečių lyderiais.
„Atrodo, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos atrodo labiau suinteresuotos vykdyti griežtas daugiašales sankcijas negu Europa“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ch.Murphy ir pridūrė, kad jį tokia padėtis stebina, nes kyla pavojus ne JAV, o Europos teritoriniam vientisumui.
Spalį ir lapkritį Prancūzija, Vokietija ir kelios kitos ES šalys reiškė abejonių dėl JAV perspėjimų, kad Rusijos kariuomenės telkimas netoli sienos su Ukraina gali būti gresiančios invazijos požymis. Prancūzija ir Vokietija iš pradžių priešinosi siūlymui aktyvuoti NATO atsako į krizę planavimo sistemą. Vėliau jos savo poziciją pakeitė, ir šis mechanizmas lapkričio 30 dieną buvo aktyvuotas.
Dabar JAV sąjungininkės atrodo pasiryžusios įrodyti, kad palaiko J.Bideno administraciją. Viešai nebuvo reiškiama beveik jokių nepritarimų žadamoms griežtoms priemonėms.
Neaiškios pozicijos
Jeigu Rusija tikrai įsiveržtų į Ukrainą, tai veikiausiai lemtų nedelsiamą NATO pajėgų sustiprinimą rytinėse Aljanso šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje. Blokas šiose šalyse jau dabar laiko apie 5 000 karių ir yra dislokavęs karinės technikos. NATO pajėgų buvimas prie Rusijos sienų jau dabar yra viena pagrindinių priežasčių V.Putino skundams dėl Vakarų politikos.
Taip pat aiškinamasi, ar Pietryčių Europos šalys – Bulgarija, Rumunija ir ypač Turkija – būtų linkusios priimti apie 1 000 karių NATO kovinę grupę ir jos ginkluotę Juodosios jūros regione.
„Esama šalių, suinteresuotų priimti šias pajėgas“, – praeitą savaitę sakė NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris.
Ukraina nėra Aljanso narė, todėl negali tikėtis tiesioginio NATO karinio įsikišimo, jeigu Rusija ją užpultų.
Europos Sąjungos ir atskirų Europos šalių vyriausybių ligšiolinė retorika atitinka Baltųjų rūmų ir amerikiečių poziciją, kad Rusija patirtų itin skaudžių ekonominių ir politinių padarinių, jeigu V. Putinas pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą.
Lyderiai viešai nekalbėjo, kokio konkrečiai pobūdžio sankcijos būtų taikomos, argumentuodami, kad tokių priemonių nedera iš anksto atskleisti. Iki šiol ES skelbdavo Rusijai sankcijas kartu su JAV, Kanada ir kitomis sąjungininkėmis.
Tarp dažniausiai minimų galimybių yra planai atsieti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIF, per kurią tvarkomi lėšų srautai visame pasaulyje. Taip pat galėtų būti taikomos sankcijos V.Putino šeimai, kariuomenės pareigūnams ir politikams bei Rusijos bankams.
Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtai palaikė griežtą JAV liniją dėl Ukrainos. Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas praeitą savaitę pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir išsakė palaikymą „plataus masto ekonominėms sankcijoms“ Rusijos agresijos atveju, pranešė Dauningo gatvė.
Tačiau išlieka klausimų, kokią ekonominę naštą Britanija būtų pasiryžusi prisiimti, ypač kiek tai susiję su Londono finansinių paslaugų centrais ir nekilnojamojo turto rinka, kur sukasi daug rusiškų pinigų. JK bankai ir finansinės priežiūros tarnybos jau seniai yra kaltinamos pro pirštus žiūrinčios į galimai neteisėtai įgytą turtą.
Nors Prancūzijai iš pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai, jos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as neseniai sakė, kad Paryžius pasiruošęs prireikus palaikyti sankcijas Rusijai. Plačiau jis šio klausimo nekomentavo.
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, valdo vieną svarbiausių ekonominių svertų, galinčių paveikti Rusiją – neseniai pastatytą dujotiekį „Nord Stream 2“.
Vokietijos naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį sakė, kad jos šalis „darys viską, kad garantuotų Ukrainos saugumą“.
„Bet koks tolesnis eskalavimas Rusijos režimui brangiai kainuotų – ekonomiškai, politiškai ir strategiškai, – teigė ji. – Ir mes tai sakome labai rimtai.“
Vis dėlto Vokietijos vyriausybė siuntė prieštaringus signalus, taip pat viešai neišsakė jokios aiškios pozicijos, ar blokuotų „Nord Stream 2“, jeigu Rusija pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą. Tačiau A.Blinkenas tvirtino, kad „būtų labai sunku matyti“ toliau tekančias rusiškas dujas, jeigu Maskva įsiveržtų į kaimyninę šalį.