Lyderių „pokalbis buvo labai konstruktyvus“, sakė vienas JAV administracijos pareigūnas ir pridūrė, kad J.Bidenas „aiškiai išreiškė norą palaikyti konstruktyvius santykius su Turkija ir rasti efektyvų būdą spręsti mūsų nesutarimus“.
Turkijos prezidentūra skelbia, kad „susitikimo atmosfera buvo teigiama“ ir kad prezidentai „išreiškė savo bendrą įsipareigojimą toliau stiprinti Turkijos ir JAV santykius bei sutarė sukurti bendrą mechanizmą šiam tikslui pasiekti“.
Jie taip pat „pabrėžė NATO aljanso svarbą“, nurodo Turkijos prezidentūra.
Vašingtono ir Ankaros santykiuose įtampą sukėlė Turkijos sprendimas 2019 metais iš Rusijos įsigyti S-400 priešraketinės gynybos sistemų, kas paskatino Vašingtoną blokuoti Ankaros planus įsigyti maždaug šimtą naujos kartos amerikietiškųjų naikintuvų F-35.
R.T.Erdoganas pareikalavo kompensacijos ir pareiškė, kad Vašingtonas turėtų grąžinti bent dalį 1,4 mlrd. JAV dolerių avanso, kurį Turkija sumokėjo už minėtus naikintuvus, pristatydamas Turkijai senesnės kartos F-16 naikintuvų.
Be to, praėjusį mėnesį Turkijos prezidentas pagrasino išsiųsti grupę Vakarų ambasadorių, įskaitant ir amerikiečių, už jų paramą įkalintiems Turkijos aktyvistams.
Baltieji rūmai nurodo, kad J.Bidenas sekmadieninio susitikimo metu pasinaudojo galimybe iškelti žmogaus teisių klausimą ir aptarti „platų spektrą užsienio politikos klausimų“, įskaitant Afganistaną, Siriją, Libiją, padėtį Viduržemio jūros rytuose, Pietų Kaukazo regione, o taip pat klimato kaitos klausimus.
