Strateginė JAV ir Vakarų Europos sąjunga pastaruoju metu patiria daug išbandymų – nesutariama ir dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo, ir dėl lėšų skyrimo gynybai, ir dėl sandorio dėl Irano branduolinės programos, ir dėl muitų tarifų. LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“ domėjosi, kokia, šitaip klostantis situacijai, turėtų būti Lietuvos laikysena.
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV, dabar parlamentaro Ž.Pavilionio teigimu, šiuo metu vyksta labai rimti geopolitiniai pasikeitimai: „Pereiname į tokį realpolitik pasaulį, kur interesas, jėga pradeda imti viršų.“
Todėl, Ž.Pavilionio įsitikinimu, Lietuvai reikia visų pirma ieškoti, kaip įtvirtinti savo nacionalinį interesą.
„Aš manau, kad mums būsimąjį pasaulį reikėtų braižyti pagal linijas, kurias pradeda braižyti Vašingtonas. [...] Mums, be abejonės, niekada nebus galima pasirinkti pasaulio, kuriame nebus Amerikos. Nes jei pasirinksime pasaulį be JAV, mūsų egzistavimo tiesiog neliks.
Mes turime padėti [JAV prezidentui Donaldui] Trumpui išaiškinti – kantriai, važiuodami vizitų – kad turime pradėti ginti demokratijas, tarp jų Ukrainą ir Gruziją, aiškiai pabrėždami, kad Rusija yra ta šalis, kuri tą demokratiją naikina visomis prasmėmis“, – sako buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
O Europos Sąjunga, Ž.Pavilionio teigimu, šiame kontekste yra pagalbininkė ir tos pačios linijos esą šiuo metu laikosi ir Vokietija.
„Vokiečiai nepuola kritikuoti amerikiečių kaip prancūzai ar [Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as] Junckeris – jie ramiai, kantriai aiškina. Bet be aktyvios, dvišalės diplomatijos Amerikoje, Berlyne mes to niekada nepasieksime. Mūsų dabartinė užsienio politika yra minimalistinė, į Briuselį nukreipta, ir vienintelis [elgesio] būdas konflikto metu – prisišlieti nugara prie Briuselio. Tai nėra protinga“, – sako Ž.Pavilionis.
Mykolo Romerio universiteto docentas politologas V.Valentinavičius sako norįs pasiginčyti su nuomone, kad Vilniaus politika yra vien probriuseliška.
„Manau, kad tikrovėje taip tikrai nėra. O ir siekiamybė būtų rasti teisingą balansą tarp Briuselio ir Vašingtono. Vien tik Briuselis – blogai, bet vien tik Vašingtonas – irgi blogai. Dabar mums tai priminė CŽA kalėjimo istorija – kaip kažkada praktiškai vienpusiškai padaryti sprendimai dabar atsirūgsta prestižo ir ES kritiško vertinimo prasme.
[Spręsdami dėl] palestiniečių atstovybės [Vilniuje] ar Izraelio ambasados Jeruzalėje mes negalime ignoruoti ES pozicijų. Reikia manevruoti tarp tų dviejų pozicijų ir ieškoti geriausių variantų kiekvienai konkrečiai situacijai, bet bendra suma turi būti balansas“, – tvirtina V.Valentinavičius.
Į tai Ž.Pavilionis atsako pritariąs, kad reikia ieškoti balanso ir būtent todėl siūląs variantą šiuo metu investuoti į Berlyną. „Darykime viską, kad ši sostinė dirbtų mums, nes ji labai protingai ieško kompromiso ir balanso tarp Vašingtono ir Briuselio. Nes jei Briuselyje įsigalės tik prancūziškos antiamerikietiškos nuostatos, mums bus blogai. Kantriai investuokime, kad būtent Berlyne būtų atkurtas balansas, kuris atitiktų mūsų interesus.
Šiuo metu vokiečiai pirmą kartą po 10 metų atidaro ES ir NATO plėtros „dėžutę“ į Balkanus, kam priešinasi prancūzai. Tai važiuokime į Berlyną ir sakykime – mes jus visapusiškai paremsime, bet žinote, mes šiek tiek problemų turime ir rytuose – ir Ukraina, ir Gruzija jau 10 metų prašo tų narysčių. Mes su jumis vokiečiai, ir amerikiečius reikia išlaikyti. Tai yra diplomatiniai žaidimai, kuriuose mes mažai dalyvaujame“, – sako Ž.Pavilionis.
Jo nuomone, patarpininkauti tarp Berlyno ir Vašingtono galėtų Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Manau, kad mūsų prezidentei, turinčiai idealius ryšius su kanclere Angela Merkel ir visai neblogus su D.Trumpu, galėtų atsirasti galimybė imti ir patarpininkauti. Ji turi didžiulę pagarbą Briuselyje ir dabar užsitarnavo pagarbą Vašingtone – čia, manau, yra vaidmuo kaip tik mūsų diplomatijai. Dirbkime, kad tas atotrūkis tarp Berlyno ir Vašingtono sumažėtų“, – savo idėją aiškina Ž.Pavilionis.
Tuo metu V.Valentinavičius pasakoja, kad prieš kelias savaites teko privačiai kalbėtis su vienu įtakingu Bundestago nariu ir jis skundėsi tuo, kaip dabar sunku kalbėtis su JAV.
„Amerika metus laiko nepaskyrė ambasadoriaus Vokietijoje, kuri yra svarbiausia sąjungininkė Europoje. Kai ambasadorius buvo paskirtas, pirmą mėnesį jis darė tiktai tai, kad spaudė Vokietijos bendroves, kad šios neprekiautų su Iranu ir prisijungtų prie JAV sankcijų prieš Iraną. Ir tų susikirtimų – tokių kaip šitas – daugėja“, – sako politologas.
Ž.Pavilionis atkreipia dėmesį, kad kažkodėl JAV pranešimas apie muitų tarifų įvedimą sutapo su valstybės sekretoriaus Mike`o Pompeo pareiškimu dėl 2 proc. skyrimo gynybai, aiškiai įvardijant, kad šį įsipareigojimą vykdo Baltijos šalys, Rumunija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, o kitos NATO šalys – ne.
„Tai yra spaudimas, bet kodėl amerikiečiai turi leisti milžiniškus kiekius pinigų ir finansuoti mūsų visų saugumą, kai vyksta tam tikri prekybiniai nesutarimai?“ – klausia Ž.Pavilionis.
V.Valentinavičius sako, kad niekas nesiginčija, jog gynybos biudžetus reikia kelti, bet Amerika pirmą kartą liepa tą daryti taip įsakmiai ir sąjungininkus bausdama: „Net per Irako karą, kai Prancūzija labai radikaliai neparėmė Amerikos, nebuvo taip, kad Amerika faktiškai baustų sąjungininkus, pradėtų įsakinėti kaip [dabar įsakinėja] dėl gynybos biudžeto.“
Politologo teigimu, viena iš JAV patrauklumo priežasčių buvo būtent jos dosnumas ir didžiadvasiškumas.
„Taip, Europa skolinga Amerikai, bet vėl – kodėl Amerika turėjo daug šalininkų? Todėl, kad ji realiai didžiadvasiškai užtikrino Europos saugumą. Dabar iš esmės keičiasi šis požiūris. Ir labai bijau, kad labai teisinga darosi „The New Yorker“ karikatūra: kažkokie veikėjai Vašingtone ir [užrašas] – „Kokia yra mūsų užsienio politika? Mūsų užsienio politika – visi mūsų nekenčia“.
Jei rezultatas bus toks, kad Amerika per visus šiuos procesus, per visus sąjungininkų baudimus praras savo minkštąją galią ir remsis tik kietąja galia – įsakymais ir ekonomine galia, tai kalba eis jau ne apie euroatlantinių santykių klibėjimą, bet kažką rimčiau“, – mano V.Valentinavičius.
