Susitarimo sąlygos numato, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos ir kad bus siekiama išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą.
Prezidento Joe Bideno oponentai respublikonai nedelsdami pasmerkė šį susitarimą ir pareiškė, kad jis padrąsins Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tačiau amerikiečių administracija argumentavo, jog stengiamasi užsitikrinti kiek įmanoma palankesnes sąlygas, kai „Nord Stream 2“ jau beveik baigtas tiesti.
„Ši padėtis bloga ir vamzdynas – blogas, bet mums reikia padėti apsaugoti Ukrainą. Man atrodo, kad atlikome kai kurių reikšmingų žingsnių šia linkme“, – JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland sakė prieš Senato užsienio reikalų komiteto posėdį.
J.Bidenas, praeitą savaitę susitikęs Vašingtone su Vokietijos kanclere Angela Merkel, panaikino daugumą sankcijų „Nord Stream 2“, kurių reikalavo Kongresas. Prezidentas argumentavo, kad šį projektą stabdyti jau per vėlu ir kad būtų geriau bendradarbiauti su Vokietija.
Pasak V.Nuland, Vokietija bus pasiruošusi imtis priemonių, jeigu Rusija mėgins naudotis energijos šaltinių tiekimu, kad galėtų spausti kitas šalis arba jeigu Maskva imtųsi agresyvių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.
„Vokietija įsipareigojo imtis priemonių nacionaliniu lygiu, taip pat siekti priemonių Europos Sąjungos lygiu – įskaitant sankcijas – jeigu Rusija naudos energetiką kaip ginklą arba imsis agresyvių veiksmų prieš Ukrainą“, – nurodė ji. Pasak V.Nuland, tokios atsakomosios priemonės būtų nukreiptos į „rusiškų energijos išteklių tiekimo Europai ribojimą“.
Ukraina griežtai priešinosi Baltijos jūros dugnu tiesiamam dujų vamzdynui. Kijevas, nuo 2014 metų kovojantis su Maskvos remiamais separatistais, rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą laiko svarbia spaudimo priemone.
V.Nuland taip pat sakė, jog Vokietija sutiko bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir spausti Rusiją 10 metų pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutartį, turinčią pasibaigti 2024-ųjų pabaigoje.
Padrąsinimas Ukrainai
Demonstruodami tvirtą palaikymą Kijevui Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad J.Bidenas rugpjūčio 30 dieną priims Vašingtone Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Per šį vizitą V. Zelenskis tikriausiai ragins Vašingtoną didinti paramą Ukrainai, nuo 2014 metų kovojančiai su šalies rytuose įsitvirtinusiais prorusiškais separatistais.
Kitas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas Derekas Chollet šią savaitę išvyko į Ukrainą ir Lenkiją aptarti susitarimo dėl „Nord Stream 2“.
V.Nuland nurodė, kad susitarimu taip pat numatytos „konkrečios“ finansinės priemonės, siekiant padėti Ukrainai diversifikuoti savo energijos tiekimą.
Jungtinėms Valstijoms ir Vokietijai pasiekus susitarimą dėl baigiamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“, Berlynas pažadėjo Ukrainai milijardo dolerių (apie 850 mln. eurų) žaliosios energetikos fondą.
Jo pinigai būtų skirti Ukrainos žaliosios energetikos plėtrai, taip mažinant priklausomybę nuo Rusijos, trečiadienį pranešė Vašingtonas.
„Vokietija įsipareigoja įkurti ir administruoti milijardo dolerių vertės žaliąjį fondą Ukrainai, siekiant paremti Ukrainos energetikos sistemos tranziciją“, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV pareigūnė, kalbėjusi su anonimiškumo sąlyga.
Iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą tiesiamas „Nord Stream 2“ padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą, o tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, gaunančią už tai milijardus eurų.
Vokietija, kurios santykiai su ankstesniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu buvo labai įtempti, gyrė J.Bideno poziciją, įliejančią naujos gyvybės dvišaliam aljansui.
Tačiau respublikonai pareiškė, kad naujasis susitarimas išduoda Ukrainą ir padrąsins V.Putiną.
Respublikonas senatorius Tedas Cruzas, nuo kurio priklauso svarbių J.Bideno kandidatų paskyrimas į diplomatinius postus, priminė amerikiečių nuogąstavimus dėl „Nord Stream 2“.
„Visuomet žinojome, kad Bidenas yra lovoje su Putinu, o dabar jie dar ir susiglaudę“, – piktinosi T.Cruzas.
J.Bidenas anksčiau dėl šio projekto buvo sulaukęs kritikos ir iš savo partiečių demokratų, bet jo gynėjai teigė, kad respublikonų piktinimasis yra farsas, nes D.Trumpas negailėdavo liaupsių V.Putinui ir reikšdavo nepasitenkinimą Ukraina. Buvusio Amerikos lyderio mėginimas telefonu spausti V.Zelenskį surasti kompromituojančios medžiagos prieš jo tuometį rinkimų varžovą J.Bideną tapo pagrindu pirmajam D.Trumpo apkaltos procesui.
Buvusi karjeros diplomatė V.Nuland, pagarsėjusi savo palaikymu, 2013 metais reikštu provakarietiškiems demonstrantams Ukrainoje, tiesmukai atsakė T.Cruzui, kad atsakomybė tenka 2017 metais į valdžią atėjusiai D.Trumpo administracijai.
„Manau, kad 2016-aisiais judėjome link šio vamzdyno sustabdymo, – pabrėžė ji. – Kai po ketverių metų darbą pradėjo Bideno administracija, vamzdynas buvo daugiau kaip 90 proc. užbaigtas.“
