Dabar biudžeto projektas keliaus į Senatą, kuris taip pat turėtų jį patvirtinti. Tuomet teisės aktas bus perduotas kadenciją baigiančiam respublikonų prezidentui.
Atstovų Rūmuose už gynybos biudžetą pasisakė 335 iš 430 balsavusių įstatymų leidėjų – gerokai daugiau nei dviejų trečdalių „superdauguma“, kurios balsų reikia prezidento veto atmesti.
Tik 40 iš 196 Kongreso žemųjų rūmų respublikonų balsavo prieš biudžeto projektą. Kol kas neaišku, ar visi už teisės aktą balsavę respublikonai laikytųsi savo pozicijos, jei reikėtų atmesti D. Trumpo veto.
Projektas, parengtas po daugelį mėnesių trukusių abiejų partijų derybų, numato, kad ateinančių metų gynybos biudžetą sudarys 740,5 mlrd. JAV dolerių. Be kita ko, numatyta 3 proc. didinti karių algas.
Liepą atskiros įstatymo projekto versijos per balsavimus abiejuose Kongreso rūmuose surinko po daugiau kaip du trečdalius balsų.
Balsavimo respublikonų kontroliuojamame Senate data kol kas nepaskirta.
Anksčiau antradienį D.Trumpas pabrėžė nepritariantis šiam įstatymo projektui.
„Tikiuosi, kad Atstovų Rūmai balsuos prieš labai silpną Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymą (National Defense Authorization Act, NDAA), kurį aš VETUOSIU“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Trumpas, kurio kadencija baigsis sausio 20 dieną.
Prezidento netenkina keli dalykai.
Visų pirma, kitaip nei nori D.Trumpas, projektas nenumato panaikinti 1996 metų Komunikacijų padorumo įstatymo (Communications Decency Act, CDA) 230-ojo skyriaus, ginančio interneto bendroves nuo atsakomybės už jų platformose trečiųjų šalių paskelbtą turinį.
D.Trumpas nekart piktinosi tokiomis apsaugos priemonėmis. Prezidentas tvirtina, kad tokios interneto milžinės, kaip „Facebook“ ir „Google“, yra prieš jį nusistačiusios.
Respublikonas taip pat nepatenkintas įstatymo projektu, nes jame raginama pervadinti JAV karines bazes, pavadintas Amerikos pilietinio karo laikų Konfederacijos generolų vardais.
Projektas taip pat kertasi su D.Trumpo siekiu smarkiai sumažinti amerikiečių karinį kontingentą Vokietijoje. Jame numatyta, kad Pentagonas mažinti Vokietijoje dislokuotų karių skaičių galėtų pradėti ne anksčiau kaip po 120 dienų. Tokiu būdu užtikrinama, kad pajėgų išvedimas neprasidės iki išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos.
Projekte pažymima, kad pajėgų išvedimas iš Vokietijos „tokiu metu, kai auga grėsmės Europoje, būtų didžiulė strateginė klaida, kuri pakenktų Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesams ir susilpnintų NATO“.
D.Trumpas antradienį tviteryje paminėjo visus šiuos dalykus, taip pat „5G“ klausimą.
5G naudoja radijo bangas, kurios yra vienos iš elektromagnetinių bangų. Įstatymo projekte kalbama apie elektromagnetinių bangų spektro dalies paskyrimą 5G plėtrai.
