Amerikai ruošiantis minėti 20-ąsias Rugsėjo 11-osios teroristinių atakų metines, 75 įstatymų leidėjai pasirašė laišką, kuriame tvirtinama, kad JAV karinio jūrų laivyno bazėje Kubos Gvantanamo įlankoje įsikūręs kalėjimas yra apverktinos būklės, brangiai atsieina ir du dešimtmečius šaliai meta šešėlį dėl žmogaus teisių.
Šis kalėjimas tapo piktnaudžiavimų per „karą su terorizmu“, pradėtą po 2001-ųjų atakų, simboliu.
„Kalėjime Gvantaname per visą jo gyvavimo istoriją kalėjo beveik 800 kalinių, tačiau dabar ten yra tik 39 vyrai, daugelis jų – jau vyresnio amžiaus ir silpnos sveikatos“, – rašoma įstatymų leidėjų laiške.
„Remiantis ataskaitomis, kalėjimas per metus atsieina daugiau kaip 500 mln. dolerių, o vieno kalinio išlaikymas – 13 mln. dolerių“, – rašoma jame.
„Šis tebeveikiantis kalėjimas yra dėmė mūsų tarptautinei reputacijai ir pakerta mūsų galimybes pasisakyti už žmogaus teises ir teisės viršenybę“, – pabrėžė įstatymų leidėjai.
Kalėjimas buvo atidarytas 2001 metų pabaigoje, kai Jungtinės Valstijos šukavo visą pasaulį, ieškodamos tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“, atsakingo už Rugsėjo 11-osios atakas bei kitus išpuolius prieš amerikiečių interesus, narių bei rėmėjų.
Šimtai sulaikytų vyrų buvo slapta perkelti į Gvantanamą, kur daugelis buvo kankinami ir daugybę metų laikomi už grotų nepateikus kaltinimų ar neužtikrinus teisingo teismo proceso. Šie faktai tapo juoda dėme, Jungtinėms Valstijoms reikalaujant teisingumo po Rugsėjo 11-osios atakų.
Tik nedidelei grupelei kalinių buvo pareikšti kaltinimai ir jų bylų ėmėsi specialiai įsteigti kariniai tribunolai. Visgi dauguma šių bylų įstrigo.
Įstatymų leidėjų laiške primenama, kad 2009 metais tapęs viceprezidentu J.Bidenas pasisakė už Gvantanamo kalėjimo uždarymą. Šių metų sausį pradėjęs eiti prezidento pareigas jis pakartojo šią savo poziciją.
„Po beveik dviejų dešimtmečių ir daugybės bandymų įgyvendinti reformas karinių komisijų procesas toliau nefunkcionuoja“, – rašoma laiške.
Sausį, kai J.Bidenas tapo prezidentu, Gvantaname buvo 40 kalinių. Liepą vienas jų buvo paleistas ir išgabentas į savo namus Maroke. Dar dešimt kalinių laukia, kol bus pasirengta jų repatrijavimui ar perkėlimui į trečiąją šalį. Kai kurie iš jų to laukia jau ilgiau nei ketverius metus.
Dvylika kalinių, tarp jų Khalidas Sheikhas Mohammedas, laikomas Rugsėjo 11-osios atakų organizatoriumi, teisiami kariniuose tribunoluose. Tačiau per beveik du dešimtmečius tokiu būdu buvo nuteisti tik du asmenys.
Likusių 19 kalinių padėtis neaiški: kaltinimai jiems nepareikšti, taip pat nėra priimta sprendimo juos paleisti.
J.Bideno pirmtako Donaldo Trumpo prezidentavimo metu faktiškai neposėdžiavę kariniai tribunolai praėjusį mėnesį vėl ėmė rengti posėdžius.
Rugsėjį ketinama atnaujinti ir Kh.Sh.Mohammedo bylos nagrinėjimą.
