Abejų Kongreso rūmų bendrame pranešime sakoma, kad Atstovų Rūmu parengtame gynybos biudžeto projekte „išliko nuostata, įvedanti 2019 metų įstatymo dėl Europos energetinio saugumo pataisas, kad būtų patikslintos ir išplėstos sankcijos, susijusios su vamzdynų „Nord Stream 2“ ir „Turk Stream“ tiesimo projektais“.
Tokias pačias pataisas pasiūlė ir Senatas, nurodoma pranešime.
Anksčiau buvo pranešta, kad gynybos biudžeto projekte numatomos sankcijos už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą arba perleidimą, jų draudimą ir perdraudimą, taip pat su vamzdynų tiesimu susijusių laivų technine modernizacija susijusių paslaugų arba infrastruktūros suteikimą.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas.
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
Tuo metu Turkijai JAV įstatymų leidėjai siūlo įvesti naujų sankcijų už Rusijos gamybos modernių oro erdvės gynybos kompleksų S-400 įsigijimą.
Prezidentas įpareigojamas per 30 dienų nuo išlaidų gynybai paketo pasirašymo įvesti „penkias ar daugiau sankcijų“ prieš Turkijos pareigūnus, prisidėjusius prie S-400 įsigijimo.
Tokie suvaržymai galėtų būti įvesti remiantis įstatymu dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA).
Vašingtonas griežtai nusistatęs prieš NATO narės Turkijos sprendimą įsigyti rusišką zenitinių raketų sistemą ir pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos. Jungtinės Valstijos sako, kad S-400 gali sukelti grėsmę radarais sunkiai susekamiems lėktuvams ir kad šios raketos nesuderinamos su NATO sistemomis.
Naujuoju JAV gynybos biudžeto projektu numatoma, kad 2021 finansiniais metais nacionalinei gynybai būtų skirta 732 mlrd. dolerių (apie 604 mlrd. eurų), įskaitant 69 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) operacijoms užsienyje.
