Atstovų Rūmų narys demokratas Steny Hoyeris sakė, kad įstatymų leidėjai išsprendė nesutarimus dėl to įstatymo, kuriame taip pat numatytos finansinės bausmės Iranui ir Šiaurės Korėjai. Tačiau daugiausia dėmesio pritraukė sankcijos Maskvai, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas neslepia siekio užmegzti šiltus ryšius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Be to, tebevykdomi ir tyrimai dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Dėl minėto teisės akto, kurio Kongresas, tikėtina, imsis dar prieš savo atostogas rugpjūtį, gali kilti įstatymų leidėjų nesutarimų su D.Trumpu. Baltieji rūmai išreiškė nepritarimą pagrindinei to įstatymo daliai, kurioje numatyta, kad prezidentui pamėginus sušvelninti ar nutraukti Rusijai taikomas sankcijas, tam turėtų pritarti ir Kongresas.
Jei D.Trumpas vetuotų šį teisės aktą, jis rizikuotų užsitraukti tiek respublikonų, tiek demokratų nemalonę, tačiau jo sprendimas vis tiek būtų pakeistas. Minėtas punktas buvo įtrauktas į įstatymo projektą, nes abiejų partijų kongresmenai žino, kad D.Trumpui patinka Rusijos vadovas.
„Šis teisės aktas užtikrina, kad ir dauguma, ir mažuma gali užtikrinti savo priežiūros vaidmenį dėl administracijos sankcijų taikymo“, – teigė S.Hoyeris.
Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras pavadino šį įstatymą „stipriu“ ir sakė besitikintis, kad jis bus greitai priimtas.
„Atsižvelgus į daugelį Rusijos pažeidimų ir prezidento D.Trumpo galimą nesugebėjimą su jais tvarkytis, stiprus sankcijų įstatymas – toks, dėl kurio ką tik susitarė demokratai ir respublikonai – yra būtinas“, – sakė jis.
Atstovų Rūmų daugumos lyderio Kevino McCarthy (Kevino Makarčio) paskelbtoje darbotvarkėje rašoma, kad dėl minėto teisės akto bus balsuojama antradienį.
Jo iniciatyva į šį įstatymą taip pat buvo įtrauktas punktas dėl sankcijų Šiaurės Korėjai. Gegužę Atstovų Rūmai didžiule persvara nubalsavo, kad būtų išplėstos sankcijos Pchenjanui, įskaitant pastangas nutraukti režimo tarptautinio finansavimo šaltinius, tačiau šiam įstatymo projektui dar turi pritarti Senatas.
