Kyjivas ragina atsiųsti tarptautinę stebėjimo misiją prie Kachovkos užtvankos

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių gyventojų. Šis skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nei dabar galima suskaičiuoti, teigia Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija. 

„Spalio 18 d. duomenimis, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užregistravo 15 956 civilių aukas: nuo vasario 24 d. žuvo 6 322 žmonės ir 9 634 buvo sužeisti“, – penktadienį kalbėdama JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos kūrimo reikalams Rosemary DiCarlo.

„Per karą žuvo mažiausiai 397 vaikai“, – sakė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

JT taip pat nerimauja dėl svarbios energetikos infrastruktūros sunaikinimo, sakė R.DiCarlo.

„Kartu su smarkiai išaugusiomis dujų ir anglies kainomis, šių išpuolių sukeltas nepriteklius kelia grėsmę, kad milijonai civilių šią žiemą susidurs su itin dideliais sunkumais ir net pavojingomis gyvybei sąlygomis“, – sakė ji ir pabrėžė, kad išpuoliai, nukreipti prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, yra draudžiami.

Ji sakė, kad Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija dėl Ukrainos šią savaitę pateikė savo ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai.

„Dokumente teigiama, kad yra pagrįstų priežasčių daryti išvadą, jog Ukrainoje buvo įvykdyti karo nusikaltimai ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“, – teigė R.DiCarlo. 

Komisija užfiksavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų okupuotose teritorijose įvykdytų mirties bausmių, neteisėto įkalinimo, kankinimų, netinkamo elgesio, išžaginimų ir kitokio seksualinio smurto atvejų.

„Šių pažeidimų poveikis Ukrainos žmonėms yra milžiniškas, todėl reikia prisiimti atsakomybę“, – tęsė ji.

„Atskaitomybė išlieka labai svarbi, nes atsirado naujų įtarimų dėl žiaurių nusikaltimų teritorijose, kurias neseniai vėl ėmė kontroliuoti Ukrainos vyriausybė. Negalime leisti, kad vyrautų nebaudžiamumas“, – pabrėžė ji.

Mariupolio tarybos spaudos tarnyba informavo, kad okupacinės pajėgos ketina pašalinti vieną daugiabutį namą puošiančią freską „Milana“, tapusią karo tragedijos simboliu. 

Piešinyje pavaizduota mergaitė, netekusi mamos per prorusiškų pajėgų apšaudymą 2015-aisiais. Šešiametei Milanai dėl sužeidimų teko amputuoti koją. Motinos netekęs vaikas patyrė kelias operacijas ir vėl išmoko vaikščioti. 

Penktadienio kreipimesi V.Zelenskis kalbėjo apie tai, kad Rusija tyčia vilkina grūdų išgabenimo iš Ukrainos uostų procesą ir dirbtinai sukūrė 150 laivų eilę. 

„Šiomis savaitėmis situacija dėl grūdų eksporto iniciatyvos tampa vis labiau įtempta. Priešas daro viską, kad sulėtintų mūsų maisto produktų eksportą. Manau, kad tokiais veiksmais Rusija sąmoningai didina maisto krizę, kad ji taptų tokia pat aštri, kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį.

Šiandien daugiau nei 150 laivų laukia eilėje, kad įvykdytų sutartinius įsipareigojimus tiekti mūsų žemės ūkio produktus. Tai dirbtinė eilė. Ji atsirado tik todėl, kad Rusija sąmoningai vilkina laivų praplaukimą“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

Twitter nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak Ukrainos lyderio, dėl Rusijos elgesio vėluojama pristatyti maisto produktus į Egiptą, Tunisą, Alžyrą, Maroką, Libaną, Iraką, Kiniją, Bangladešą, Indoneziją. 

„Mūsų partneriai – JT, Turkija ir kiti – yra detaliai informuoti apie šią padėtį“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie padėtį fronte V.Zelenskis sakė, kad rytinėje ir pietinėje šalies dalyse tęsiasi aktyvūs kovos veiksmai, o Ukrainos pajėgos išlaiko iniciatyvą. 

Apžiūrėti dronų viename kariniame centre Baltarusijos vakaruose penktadienį atvykęs Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino, kad Minskas nesirengia įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

Artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui buvo pademonstruoti Baltarusijoje pagaminti dronai, kurie, pasak A.Lukašenkos, potencialiai gali „uždengti“ pasienį su Ukraina.

Baltarusijos autoritarinis lyderis sakė nenorįs naudoti šių ginklų prieš jo šalies pietinę kaimynę, kurią pastarosiomis savaitėmis atakavo dešimtys Irane pagamintų Rusijos dronų-kamikadzių.

„Būtų nepageidautina, kad šie [dronai] būtų naudojami Ukrainoje, – pareiškė jis. – Kaip bebūtų, [ukrainiečiai] yra mūsų žmonės.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

A.Lukašenka pareiškė, kad dronus Baltarusija parduos „bet kam, kas juos pirks“.

Baltarusijos režimas ir finansiškai, ir politiškai priklauso nuo savo svarbios sąjungininkės Rusijos.

A.Lukašenka leido Maskvos pajėgoms pasinaudoti Baltarusijos teritorija vasarį pradedant karinę operaciją prieš Kyjivą.

Penktadienį jis tvirtino, kad Minskas nenori įsitraukti į jokį karą.

„Neplanuojame niekur eiti. Šiandien nėra jokio karo. Mums jo nereikia“, – pareiškė jis.

Kyjivas yra įspėjęs apie didėjančią pakartotinio puolimo iš šiaurės grėsmę.

Anksčiau šį mėnesį A.Lukašenka pareiškė, kad Ukraina rengia ataką prieš jo valstybę ir paskelbė apie bendrų pajėgų su Maskva dislokavimą šalyje.

Mobilizuoti rusų kariai, tarp kurių yra ir anksčiau invaziją į Ukrainą rėmęs regiono politikas, įrašė vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame skundžiasi, kad kažkur laukuose vadovybės buvo palikti likimo valiai be vaistų ir šovinių, nors automatus turi.

Mobilizuoti Rusijos Krasnodaro regiono gyventojai įrašė vaizdo pranešimą iš Ukrainos, kuriame griežtai kritikuojama Gynybos ministerija.

Jie pasakoja, kad buvo išmesti į lauką „kaip šunys“, turi tik „kalašnikovus ir durtuvus“, bet neturi amunicijos, nežino, kur jų vadai, priversti patys ieškoti vaistų ir apskritai nesupranta, ką veikia Ukrainoje. Vaizdo įrašą paskelbė telegram kanalas „Sota“.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad šalies pajėgos numuša 60 proc. Rusijos paleistų raketų. Apie tai jis kalbėjo tiesioginės transliacijos metu. Ministrą cituoja portas UNIAN.

Pasak O.Reznikovo, artimiausiais mėnesiais, kai Ukraina sustiprins oro gynybą, šis skaičius išaugs.

Penktadienio apžvalgoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rašo, kad Rusija ir toliau bando pulti Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.

Remiantis pranešimu, šiandien Ukrainos kariai atlaikė puolimus prie gyvenviečių, esančių Charkivo, Luhansko, Donecko srityse. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

„Priešas ir toliau smogia svarbiausiai infrastruktūrai ir civilių namams, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės normas, karo veiksmų įstatymus ir papročius“, – rašoma toliau. 

Štabo duomenimis, nuo spalio 19 dienos visos okupacinės valdžios institucijos nutraukė savo veiklą Beryslave, Chersono srityje. Taip pat žinoma, teigiama toliau, kad su rusų okupantais bendradarbiavę kolaborantai ir toliau palieka miestą, išveža šeimas ir turtą. 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinės Ševčenkos parke pašalinti Rusijos atakos padariniai – užlyginta žaidimų aikštelėje raketos išmušta duobė.

Savo „Telegram“ kanale jis pasidalijo vaizdo įrašu.  

Ukrainos žiniasklaida, remdamasi Izraelio visuomeninio transliuotojo radijo laida, kuriai informaciją suteikė šaltinis iš Ukrainos rašo, kad per Ukrainos atakas žuvo 10 Irano instruktorių, apmokiusių Rusijos karius. 

Apie tai, kad Irano instruktoriai moko rusus naudotis dronais kamikadzėmis, kurių atakų pastaruoju metu ženkliai padaugėjo, spaudoje rašyta ne kartą. 

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis penktadienį paragino atsiųsti tarptautinę stebėjimo misiją prie Kachovkos užtvankos, kurią, kaip teigia Kyjivas, Maskva rengiasi susprogdinti.

„Raginame Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir kitas organizacijas organizuoti tarptautinę stebėjimo misiją į Kachovkos hidroelektrinę“, – pareiškė jis.

„Reikia, kad į hidroelektrinę nedelsiant atvyktų tarptautiniai specialistai kartu su ukrainiečių personalu“, – pažymėjo premjeras per vyriausybės posėdį.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale rašo, kad Šebekinskio rajone esančioje pramonės įmonėje kilo gaisras. 

„Šebekinskio miesto rajone esančioje pramonės įmonėje kilo gaisras, į ją pataikė sviedinys. Preliminariais duomenimis, yra vienas nukentėjusysis. Medikų komanda jau gabena jį į ligoninę. Visos skubios pagalbos tarnybos yra vietoje. Daugiau informacijos bus pateikta vėliau“, – rašo jis. 

Vėliau vakare gubernatorius pranešė, kad gaisras lokalizuotas, tačiau, anot jo, dėl apšaudymo apgadinta netoliese buvusi elektros pastotė.

„Dėl to daug vartotojų buvo atjungti nuo elektros energijos, taip pat buvo atjungti keli vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai. Operatyvinės tarnybos dabar dirba, kad įrenginiai būtų vėl prijungti. Pasekmėms pašalinti prireiks pusantros valandos“, rašo jis. 

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta. 

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pranešė, kad nuo spalio 10 iki 20 dienos dėl Rusijos apšaudymų 16-oje Ukrainos regionų apgadinta daugiau kaip 400 objektų. 

„Rusijos kariuomenė mūsų energetikos sektorių įvardijo kaip vieną iš pagrindinių savo atakų taikinių. Elektros energijos gamybos įrenginių, t.y. įrenginių, kurie gamina elektros energiją, apšaudymas. Elektros skirstymo sistemų, t.y. elektros linijų, kurių dėka kiekvienas iš mūsų turi šviesą namuose, apšaudymas“, – penktadienį Vyriausybės posėdyje sakė D.Šmyhalis. Jį cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis

Be to, pasak premjero, tuo pat metu Ukrainos energetikos objektai patiria nuolatines kibernetines atakas.

Jis informavo, kad beveik visos Ukrainos kontroliuojamos teritorijos yra aprūpintos elektra.

„Šiuo metu 99 proc. gyvenviečių, kuriose nuolat nėra elektros energijos, yra okupuotos teritorijos arba gyvenvietės, esančios netoli kovos veiksmų zonos, ir ten nėra galimybių atlikti remonto darbus“, – teigė D.Šmyhalis.

Rusija ruošia dirvą gėdingam atsitraukimui iš Chersono srities, sako atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas. Interviu portalui 15min jis teigė, kad tokį vertinimą leidžia daryti padėtis fronte, invazijai vadovaujančio generolo Sergejaus Surovikino pareiškimai ir pranešimai apie svarbios hidroelektrinės užminavimą.

AP/„Scanpix“ ir 15min nuotr./Gintaras Bagdonas

Interviu portalui 15min buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas taip pat įvertino, kaip vyksta ir kokį poveikį karui turės mobilizacija Rusijoje. G.Bagdonas prognozuoja, kad Vladimiras Putinas ateityje paskelbs kari padėtį visoje šalies teritorijoje.

Skaitykite visą interviu: „Dirva gėdingam atsitraukimui“: G.Bagdonas paaiškina hidroelektrinės užminavimą ir deportacijas iš Chersono

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga rengia planus, kad kitais metais Ukrainai suteiktų 1,5 mlrd. eurų per mėnesį ekonominės pagalbos.

Kalbėdama po ES šalių vadovų susitikimo, U.von der Leyen sakė, kad Ukraina paprašė tarptautinių donorų užtikrinti „stabilų, patikimą ir nuspėjamą“ makroekonominės paramos srautą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Aštuonis mėnesius trunkanti Rusijos invazija sugriovė Ukrainos ekonomiką, o Kyjivas apskaičiavo, kad pagrindinėms vyriausybės funkcijoms užtikrinti per mėnesį reikia mažiausiai 4 mlrd. eurų dotacijų arba paskolų.

U.von der Leyen sakė, kad šiuos pinigus skirs ES, Jungtinės Valstijos ir tarptautinės ekonominės institucijos ir kad nuo šiol jie bus siunčiami kaip reguliarios pinigų injekcijos.

Aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime ES vadovai teigė, kad greitai perduos Kyjivui likusius 3 mlrd. eurų iš jau išskirtos paramos, ir paragino Komisiją parengti „labiau struktūrinį sprendimą“.

Kalbėdama su žurnalistais, U.von der Leyen sakė, kad tokiu atveju Europos Sąjunga per mėnesį Ukrainai skirs apie 1,5 mlrd. eurų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį surengė retas telefonines derybas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, pranešė Gynybos ministerija.

„Buvo aptarti aktualūs tarptautinio saugumo klausimai, įskaitant padėtį Ukrainoje“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje, nepateikiant išsamesnės informacijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas ir Sergejus Šoigu

Tuo metu JAV gynybos departamentas nurodė, kad L.Austinas pabrėžė, jog „svarbu išlaikyti ryšių linijas vykstant karui prieš Ukrainą“.

Tai buvo antras S.Šoigu ir L.Austino pokalbis nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24-ąją.

Ankstesnį kartą, gegužės 13 dieną, kalbėdamasis su S.Šoigu, L.Austinas paragino Maskvą „nedelsiant nutraukti ugnį“ Ukrainoje.

Plačiau – ŠIAME straipsnyje.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų. 

Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją.

Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Šiuo metu Suomijos pasienyje įrengtos tik lengvos medinės tvoros, daugiausiai skirtos neleisti naminiams gyvuliams nuklysti į kaimyninę šalį.

„Tikimės, kad darbai prasidės kuo greičiau“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Suomijos pasienis

Suomių Sienos apsaugos tarnyba teigia, kad būtina pastatyti nuo 130 iki 260 km užtvarą tose vietose, kurios yra laikomos svarbiausiomis, ypač pietryčių Suomijoje, kurioje vyksta intensyviausias judėjimas per sieną.

Prie ilgiausios Europos sienos su Rusija siūloma pastatyti naują aukštą, tvirtą, metalinę tvorą su spygliuota viela viršuje.

Teigiama, kad šimtus milijonų eurų kainuosiančio projekto statybos prasidės nuo kelių kilometrų bandomojo tvoros statymo.

Prognozuojama, kad visa tvora bus pastatyta per trejus ar ketverius metus. 

Išsamiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais, ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė Irano dronų gamintoją „Shahed Aviation Industries“ ir tris aukšto rango Irano kariuomenės pareigūnus, aiškindamas sprendimą dronų tiekimu Rusijai, „kurie buvo naudojami neteisėtai invazijai į Ukrainą“.

JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly sakė, kad „Irano parama žiauriam ir neteisėtam Putino karui prieš Ukrainą yra apgailėtina“.

„Šiandien taikome sankcijas tiems, kurie tiekė dronus, kuriuos Rusija naudojo prieš Ukrainos civilius gyventojus“, – teigė jis.

„Tai akivaizdus įrodymas, kad Iranas destabilizuoja pasaulio saugumą“, – sakė J.Cleverly po to, kai anksčiau ketvirtadienį ES pritaikė sankcijas tai pačiai ginklų gamybos įmonei ir asmenims.

Kremlius penktadienį pasmerkė dviejų rusų, įskaitant aukšto rango pareigūno sūnų, suėmimą JAV nurodymu Europoje dėl įtariamo sankcijų vengimo ir neteisėto JAV technologijų pardavimo Rusijos ginklų įmonėms.

„Mes kategoriškai tam nepritariame ir smerkiame tokio pobūdžio Rusijos piliečių areštus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva padarys „viską, kas įmanoma“, kad juos apgintų.

Ketvirtadienį Maskva patvirtino, kad Artiomas Usas, kurio tėvas yra Sibiro Krasnojarsko regiono gubernatorius, JAV prašymu šią savaitę buvo suimtas Milano Malpensos oro uoste.

„Mūsų diplomatinės atstovybės, žinoma, dalyvaus ginant šio Rusijos piliečio interesus“, – sakė D.Peskovas.

Trečiadienį JAV teisingumo departamentas paskelbė kaltinimus dešimčiai asmenų, tarp jų penkiems rusams, dėl „neteisėtų galingų“ JAV karinių technologijų eksporto į Rusiją schemų.

Jis teigė, kad kai kurios iš jų „buvo aptiktos mūšio laukuose Ukrainoje“.

Spalio 17 dieną Vokietijoje JAV prašymu buvo suimtas dar vienas Rusijos pilietis.

Kyjivo srityje dėl padidėjusio elektros suvartojimo prasidėjo laikini elektros energijos tiekimo sutrikimai. Tai paskelbė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Srityje didėja elektros suvartojimas. Dėl to nuo 9.20 val. prasidėjo laikini elektros energijos tiekimo sutrikimai“, – sakė jis.

O.Kuleba paragino piliečius būti atsakingais ir visiškai taupyti elektros energiją.

„Tai galioja visiems. Nereikalingus elektros prietaisus išjungiame. Nuo virdulių iki elektrinių šildytuvų. Nuo lygintuvų iki skalbimo mašinų. Neįjungiame jokio energiją vartojančio prietaiso“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Po apšaudymo kilęs gaisras Bachmute

Be to, kaip pranešė „Ukrenerho“, dėl padidėjusio jos vartojimo Kyjive ir keturiose srityse įvedami elektros tiekimo apribojimai.

„Dėl staigaus elektros suvartojimo lygio padidėjimo dispečerinė yra priversta įvesti laikiną kontroliuojamą elektros energijos vartojimo apribojimą Kyjive ir Kyjivo, Černihivo, Čerkasų ir Žytomyro srityse. Tai padės sumažinti elektros energijos apkrovą tinklams ir suteikti energetikos įmonėms laiko suremontuoti teroristinių išpuolių sugadintą įrangą“, – rašoma pranešime.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad karščiausia kryptis srities yra Svatovės regione.

„Karščiausias Luhansko srities taškas – Svatovės kryptis. Vyksta mūšiai, rusai apšaudo deokupuotus kaimus.

Okupantai masiškai išvaro Luhansko srities gyventojus iš namų – rusai atima butus ir namus“, - teigė jis. 

Anot S.Haidajaus, iš pradžių rusai atėmė namus iš žmonių kaimuose palei fronto liniją Kreminos-Svatovės kryptimis, o dabar jau pasiekė miestus.

Okupantai įsikrausto patys arba perkelia kitus žmones į butus Rubižnėje ir Sjevjerodonecke.

Praėjusią parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar apie šimtą rusų okupantų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Jo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. yra apie 66 750 žmonių, 2573 tankai, 5 tūkst. 258 šarvuotos kovos mašinos 269 ​​lėktuvai, 243 sraigtasparniai.

Didžiosios Britanijos žvalgyba šiuo metu mano, kad nauja invazija į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos yra mažai tikėtina.

Žvalgyba primena, kad spalio viduryje Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie 70 tūkst. Baltarusijos ir iki 15 tūkst. Rusijos karių grupės dislokavimą, o vėliau Minskas paskelbė Rusijos karių atvykimo vaizdo įrašą.

„Tačiau šiuo metu mažai tikėtina, kad Rusija jau perkėlė nemažai papildomų karių į Baltarusiją“, – pažymi britų žvalgyba.

„Vargu ar Rusijos Federacija sugebės surinkti tokį kovinių junginių skaičių dėl to, kad jos pajėgos jau yra įsitraukusios į Ukrainą. Baltarusijos kariuomenė, greičiausiai, išsaugo minimalų pajėgumą atlikti sudėtingas operacijas“, - teigia žvalgyba. 

„Taigi šie pranešimai gali būti bandymas pademonstruoti Rusijos ir Baltarusijos vienybę ir įtikinti Ukrainą perkelti daugiau pajėgų šiaurines sienos link“, – reziumuojama apžvalgoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sukritikavo respublikonus dėl užuominų, kad po kitą mėnesį įvyksiančių kadencijos vidurio rinkimų Vašingtono finansavimas Ukrainai galėtų būti sumažintas.

„Jie pasakė, kad jei laimės, tikriausiai... nebefinansuos Ukrainos“, – per rinkimų kampanijos renginį Pensilvanijoje kalbėjo J.Bidenas.

„Šie žmonės nesupranta. Tai daug už Ukrainą didesnis [klausimas]. Tai Rytų Europos [klausimas]. Tai NATO. Tai išties rimta, rimti padariniai... Jie nesuvokia Amerikos užsienio politikos“, – pareiškė demokratų prezidentas.

Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy antradienį sakė, kad jei jo partijai per lapkričio 8-osios rinkimus pavyks pasiekti laukiamų rezultatų ir perimti Atstovų Rūmų kontrolę, ji neišrašys „tuščio čekio“ karo draskomai Ukrainai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Šis perspėjimas yra pirmas oficialus signalas, kad bandantis atremti Rusijos invaziją Kyjivas gali susidurti su sunkesne kova dėl finansavimo, JAV menkstant dvipartinei paramai.

K.McCarthy tikisi užimti trečią pagal svarbą JAV politikoje – po prezidento ir viceprezidento – Atstovų Rūmų pirmininko postą, jei respublikonai kitais metais perims valdžią Atstovų Rūmuose.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį J.Bideno administracija skyrė 17,6 mlrd. dolerių (17,9 mlrd. eurų) karinei pagalbai Ukrainai, nors tai tik nedidelė dalis visos sumos, įskaičius humanitarinę pagalbą.

Izraelio premjeras Yairas Lapidas ketvirtadienį kalbėdamasis su ukrainiečių užsienio reikalų ministru išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinių ryšių, Maskvai naudojant iranietiškus dronus taikiniams Ukrainoje atakuoti.

Per pokalbį telefonu Dmytro Kuleba pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, o  Y. ]Lapidas „pabrėžė, kad Izraelis palaiko Ukrainos žmones“, sakoma premjero biuro pranešime.

„Per pokalbį premjeras akcentavo savo didelį susirūpinimą kariniais ryšiais tarp Irano ir Rusijos“, – sakoma jame.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Vienas aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu paminėjo iranietiškų dronų perdavimą Rusijai.

Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.

Kremlius tvirtina nežinantis, kad jo kariuomenė naudotų Ukrainoje iranietiškus dronus, o Teheranas pareiškė, jog teiginiai, kad jis tiekia ginklus Rusijai, „neturi pagrindo“.

Y.Lapido ir D.Kulebos pklabis įvyko tą pačią dieną, kai Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas turėjo pasikalbėti su kolega ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu.

Anksčiau ketvirtadienį B.Gantzo biuras pranešė, kad skambutis „ukrainiečių prašymu“ buvo atidėtas.

Trečiadienį B.Gantzas sakė, kad jo šalis neparduos ginklų sistemų Ukrainai. Šis jo pareiškimas pasirodė dvi dienos po Rusijos įspėjimo, kad Izraelio veiksmai siekiant pastiprinti Kyjivo pajėgas smarkiai pakenktų santykiams.

Ukraina buvo oficialiai paprašiusi Izraelio tiekti jai oro gynybos sistemas, galinčias numušti balistines raketas ir iranietiškus dronus, taip pat apmokyti ukrainiečius jomis naudotis.

Izraelis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios stengiasi išlaviruoti ir išsaugoti ryšius su Maskva.

Izraeliui reikia bendradarbiauti su Rusija tęsiant savo antskrydžių kampaniją kaimyninėje Sirijoje, kur yra rusų pajėgų ir kur izraeliečiai dažnai smogia su Iranu siejamiems taikiniams. 

Izraeliečių pareigūnai taip pat pabrėžia būtinybę išsaugoti santykius Rusija dėl joje gyvenančios didelės žydų bendruomenės, kad ji nebūtų atkirsta nuo Izraelio kaip Šaltojo karo metais.

Rusija penktadienį ryte raketomis atakavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią ir šiaurės rytuose esantį antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Rusams raketomis apšaudžius Zaporižią, mieste griaudėjo sprogimai, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Kiek anksčiau rusai raketomis smogė Charkivui, kur nugriaudėjo „virtinė sprogimų“, platformoje „Telegram“ paskelbė miesto meras Ihoris Terechovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Pasak jo, atakuota viena iš Charkivo įmonių.

„Pradiniais duomenimis, pataikyta į administracinį ir gamybinį pastatą [įmonės] teritorijoje“, – sakė meras ir pridūrė, kad pastatas apgriautas.

„Per okupantų ryte suduotus smūgius Charkivui buvo sužeisti penki žmonės. Apgriauta pramonės infrastruktūra. [Sprogimų] vietose dirba visos specialiosios tarnybos“, – pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Rusijos okupuotame Kryme yra iraniečių, padedančių Maskvos pajėgoms vykdyti atakas prieš Ukrainą Irane pagamintais dronais, ketvirtadienį paskelbė Baltieji rūmai.

„Nustatėme, kad Irano kariuomenės kadrų yra Kryme ir kad jie padeda Rusijai vykdyti šias operacijas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Pasak jo, Kryme yra iraniečių instruktorių ir techninės paramos darbuotojų, o pačius dronus, darančius didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai, valdo rusai.

Iranas dabar „tiesiogiai dalyvauja“ – ir būdamas karo zonoje, ir „tiekdamas ginklus, naudojamus prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje“, sakė J.Kirby.

Jungtinės Valstijos „visomis priemonėmis“ stengsis demaskuoti Irano ginklų tiekimą, atgrasyti nuo to ir tam priešintis, pabrėžė J.Kirby.

„Toliau aktyviai taikysime visas JAV sankcijas ir Rusijos, ir Irano ginklų prekybai“, – pridūrė jis.

Vladimiro Putino sprendimas paskelbti karo padėtį „aneksuotose“ Ukrainos teritorijose rodo, kad jo teiginys, esą žmonės nori prisijungti prie Rusijos, yra melas, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Valstijos.

„Prezidentas Putinas aneksavo šiuos regionus teigdamas, jog šiuose regionuose yra individų, taip smarkiai troškusių gelbėtis nuo Ukrainos valstybės, kad net norėjusių prisijungti prie motinos Rusijos“, – reporteriams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Dabar Putinas... įrodo melą paskelbdamas karo padėtį“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas trečiadienį paskelbė karo padėtį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.

Šiuos regionus Maskva skelbia aneksavusi, bet Vakarai to nepripažįsta.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus visą šalies energetinę sistemą pavertė mūšio lauku.

„Rusijos vadovybė davė įsakymą paversti pačią energetikos sistemą mūšio lauku. Pasekmės labai pavojingos... visiems mums Europoje“, – sakė V.Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Sąjungos Tarybą.

Rusijos raketoms ir dronams per savaitę sunaikinus daugiau kaip 30 proc. Ukrainos elektros stočių, visoje šalyje imamasi energijos taupymo priemonių.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Rusija provokuoja naują ukrainiečių migracijos į ES šalis bangą“, – sakė V.Zelenskis.

Jo teigimu, smogdama Ukrainos energetikos objektams Rusija siekia „sukurti kuo daugiau problemų Ukrainai dėl elektros ir šildymo šį rudenį ir žiemą“, kad „kuo daugiau ukrainiečių vyktų į jūsų šalis“.

Ukrainiečių lyderis paragino Europos šalis reaguojant į Rusijos atakas tiekti Kyjivo kariuomenei daugiau ir modernesnių oro gynybos sistemų, be to, paskelbti Maskvai daugiau ekonominių sankcijų, kad būtų apribotos jos galimybės finansuoti savo karą.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos pasiūlymas jos teritorijoje prie Baltarusijos sienos vykdyti tarptautinę stebėjimo misiją „su kiekviena diena tampa vis aktualesnis“, ukrainiečių kariuomenei įspėjus dėl augančios rusų atakos iš Baltarusijos teritorijos grėsmės.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausiose ataskaitoje teigia, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos, laukdamos neišvengiamo Ukrainos puolimo, sudaro sąlygas iš vakarinio Dniepro upės kranto išvesti karinius ir okupacinius elementus.

Analitikai pabrėžia, kad ketvirtadienį Baltieji rūmai patvirtino, jog Irano karinis personalas yra Rusijos okupuotame Kryme ir padeda Rusijos pajėgoms vykdyti bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Iranas teikia karinę paramą Rusijos pajėgoms Ukrainoje, nepaisydamas naujų tarptautinių sankcijų, tikriausiai iš dalies todėl, kad Irano vadovai tiki, jog jiems reikia Maskvos pagalbos, kad sugriautų JAV vadovaujamą pasaulinę tvarką.

Analitikai remiasi Rusijos šaltiniais, kurie tvirtina, kad Rusijos pajėgos stiprina ribotas atgautas pozicijas Charkivo srities šiaurės rytuose, nepaisant Ukrainos pranešimų, kad Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį.

Rusijos šaltiniai nurodė, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį šiaurinėje Chersono srityje.

Tuo metu Rusijos pajėgos toliau vykdė antžeminius puolimus Donecko srityje, tačiau Rusijos šaltiniai paneigė teiginius dėl Bachmuto kontrolės. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau klastos teiginius apie pažangą Bachmuto srityje, siekdama parodyti, kad pasiekė laimėjimų bent viename regione, nors toliau patiria nuostolių šiaurės rytų ir pietų Ukrainoje.

Rusijos regioninės vyriausybės ir Rusijos gynybos ministerija toliau kaltina viena kitą dėl karinių administracinių nesėkmių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją užminavus hidroelektrinės pietinėje Chersono srityje užtvanką.

Elektrinė yra Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijos dalyje.

„Kaip rodo mūsų informacija, Kachovkos hidroelektrinės agregatą ir užtvanką užminavo rusų teroristai“, – sakė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame vakaro kreipimesi.

„Jei užtvanka bus sunaikinta... Šiaurės Krymo kanalas tiesiog išnyks“ ir tai bus „didžiulio masto katastrofa“, pridūrė Ukrainos lyderis.

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis Europos Sąjungai pasakė, kad „Rusijos vadovybė davė įsakymą paversti energetikos sistemą mūšio lauku“.

Kalbėdamas vaizdo ryšiu jis įspėjo, jog tai sukeltų naują ukrainiečių pabėgėlių migracijos į Europą bangą.

„Pasekmės labai pavojingos... visiems mums Europoje“, – sakė V.Zelenskis Briuselyje į susitikimą susirinkusiems ES lyderiams.

Kachovkos hidroelektrinės užtvanka yra pastatyta Dnipro upėje. Šiuo metu netoli jos eina fronto linija.

Vilnius jungiasi prie paramos Ukrainai akcijos – du sostinės troleibusai skleis žinią apie šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio įsteigtą fondą UNITED24 bei padės rinkti paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai valstybei.

Prie Vilniaus miesto savivaldybės esančioje Europos aikštės viešojo transporto stotelėje penktadienį vyks troleibusų ir iniciatyvos pristatymas, kuriame dalyvaus Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, pranešė sostinės savivaldybė.

Pranešime nurodoma, kad Vilnius – pirmasis miestas Europoje, kuris priėmė kvietimą prisidėti prie šios iniciatyvos. Projektą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus viešasis transportas ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Fondą UNITED24 gegužę V.Zelenskis įsteigė rinkti aukoms Ukrainai. Lėšos pervedamos į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitas ir skiriamos atskiroms ministerijoms finansuoti svarbiausiems poreikiams.

Fondo interneto svetainėje nurodoma, kad iš viso nuo fondo įsteigimo surinkta per 200 mln. dolerių (per 200 mln. eurų), o šiuo metu sąskaitoje fondas turi per 34 mln. dolerių (beveik 35 mln. eurų).

Per ateinančias šešias savaites Ukrainos kariuomenė gali pasistūmėti į priekį Donbase ir galbūt atsikovoti Chersoną, teigė JAV pareigūnai, kuriuos cituoja leidinys „The New York Times“.

Amerikiečių pareigūnai teigia, kad yra maža tikimybė, jog Rusijos pajėgos iš esmės žlugs, o tai leistų Ukrainai atsikovoti dar vieną didžiulį okupuotos teritorijos ruožą. Tačiau pavieniai Rusijos daliniai, susidūrę su nuolatiniu Ukrainos spaudimu, gali palūžti, todėl Kyjivo kariuomenė galės toliau atsiimti Donbaso miestus ir galbūt užimti Chersono miestą, kuris yra vadinamas pagrindiniu karo prizu.

Nors amerikiečių ir ukrainiečių pareigūnai vengia daryti tikslias prognozes, jie teigia, kad kovos greičiausiai tęsis dar kelis mėnesius, nepaisant to, kad pastaruoju metu karo eiga buvo palanki Ukrainai.

Konflikto eigą gali pakeisti keletas kintamųjų: sudėtingesnės kovos sąlygos gruodžio mėnesį, tai, kiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs eskaluoti kovą, ar šią žiemą pavyks išlaikyti Europos vienybę kylant energijos kainoms ir galimai besikeičianti politinė aplinka Jungtinėse Valstijose, dėl kurios gali sumažėti karinė parama Ukrainai.

Iš dalies sunku atlikti karo vertinimus dėl to, kad karas pereina įvairius etapus, kai tai viena, tai kita pusė turi pranašumą. Pažymima, kad ukrainiečiai nugalėjo rusus mūšyje dėl Kyjivo, o vasarą per žiaurias kovas Donbase Rusija žengė į priekį.

Leidinys rašo, kad JAV pareigūnai privačiuose pokalbiuose kalba, kad artimiausiomis savaitėmis Ukraina turėtų toliau stiprinti savo pranašumą. Daugelis pareigūnų, su kuriais buvo kalbėta rengiant publikaciją, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.