Vašingtonas taip pat tvirtino, kad šiitiška respublika toliau pažeidinėja JT ginklų embargą.
JAV atstovybė prie JT šiuos kaltinimus išdėstė per neformalų Saugumo Tarybos komiteto, stebinčio rezoliucijos įgyvendinimą, ekspertų posėdį.
Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų smarkiai paaštrėjo, kai prezidento Donaldo Trumpo administracija 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, kurį Teheranas sudarė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis, ir grąžino šiitiškai respublikai griežtas sankcijas.
Prieš metus Jungtinės Valstijos papildomai pasiuntė į Artimuosius Rytus tūkstančius karių, bombonešių ir lėktuvnešį, argumentuodamos, kad reaguoja į augančią Irano atakų prieš JAV interesus regione grėsmę.
Trečiadienį JAV iniciatyva surengtas posėdis, regis, yra dar vienas žingsnis siekiant padidinti spaudimą Iranui, kurį D. Trumpo administracija ir Izraelis kaltina siekiu pasigaminti branduolinių ginklų. Pati šiitiška respublika tokius kaltinimus neigia.
Posėdis įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo per vienos dienos vizitą Jeruzalėje aptarė Irano klausimą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, taip pat po jo pokalbio telefonu su Estijos užsienio reikalų ministru Urmu Reinsalu, kurio šalis šį mėnesį pirmininkauja Saugumo Tarybai.
Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus sakė, kad M.Pompeo ir U.Reinsalu aptarė „bendradarbiavimo pastangas“ Saugumo Taryboje, „kuriomis siekiama užkirsti kelią konfliktams ir skatinti taiką pasaulyje“.
JAV atstovybė prie JT išplatintame pareiškime nurodė, kad Jungtinės Valstijos trečiadienio posėdyje iškėlė klausimą dėl balandžio 22 dieną Irano revoliucinės gvardijos surengto palydovo paleidimo. Vašingtonas tvirtina, kad tokie Irano veiksmai rodo, kad jis ignoruoja 2015 metų rezoliuciją, raginančią šiitišką respubliką nesiimti jokios su balistinėmis raketomis susijusios veiklos, kuri galėtų leisti jai įgyti branduolinių ginklų.
Pareiškime Irano revoliucinė gvardija vadinama „teroristine organizacija“ ir pažymima: „Jos vadovaujamas vaidmuo Irano kosminėje programoje paneigia absurdiškus Irano teiginius, kad jo kosminė programa yra tik civilinio pobūdžio. Tai netiesa.“
Tai buvo pirmasis Irano revoliucinės gvardijos surengtas palydovo paleidimas. Anot ekspertų, jis parodė, kad Iranas vykdo slaptą karinę kosmoso programą, kuri gali paspartinti Irano balistinių raketų kūrimą.
Trečiadienio posėdyje JAV pažymėjo, kad Teherano veiksmai taip pat parodė, kad šalis pažeidinėja ginklų embargą, ir „priminė Saugumo Tarybos narėms, kad Iranas toliau aprūpina ginklais jam lojalias pajėgas ir teroristines grupuotes tokiose šalyse, kaip Jemenas, Libanas, Sirija, Irakas ir Bahreinas“.
JAV apkaltino Irano palaikomus husių sukilėlius Jemene, kad šie, naudodami iraniečių technologas, prieš kelias savaites „vėl paleido balistinių raketų ir bepiločių skraidyklių į Saudo Arabiją“.
Draudimas parduoti Iranui įprastinių ginklų baigia galioti spalį. Tai numatyta Saugumo Tarybos rezoliucijoje, kuria buvo patvirtintas 2015 metų tarptautinis susitarimas, apribojęs Irano branduolinę programą.
Balandžio pabaigoje Jungtinės Valstijos pateikė kelioms Saugumo Tarybos narėms JT rezoliucijos projektą, kuriuo siekiama pratęsti ginklų embargą neribotam laikui. Pasak D.Trumpo administracijos atstovų ir diplomatų, projekte numatyta išbraukti embargo galiojimo pabaigą iš rezoliucijos, kuria buvo patvirtintas branduolinis susitarimas.
Veto teisę Saugumo Taryboje turinčios Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad ginklų embargas yra branduolinio susitarimo „šalutinis produktas“, o ne jo dalis, ir yra laikinas.
„Nematau jokių priežasčių taikyti Iranui ginklų embargą, – sakė diplomatas. – Jis baigia galioti spalį. Mums tai visiškai aišku.“
