JAV prezidento Donaldo Trumpo pernai priimtas sprendimas pasitraukti iš Paryžiaus sutarties sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, bet jo šalis tebėra įsipareigojusi laikytis susitarimo priemonių plano, todėl Vašingtonas turi svertų paveikti Bankoke vykstančią konferenciją.
Lėšų besivystančioms šalims skyrimo klausimas tapo viena kebliausių šių derybų temų. Nuo konferencijos pradžios antradienį jokios didelės pažangos nebuvo pasiekta.
2015 metais pasirašyta Paryžiaus sutartis, laikyta ypač svarbiu pasiekimu kovoje su klimato pokyčiais, numato, kad neturtingoms šalims, jau dabar nukenčiančiomis nuo klimato kaitos lemiamų smarkių potvynių, kaitros bangų ir kylančio jūros lygio, nuo 2020-ųjų kasmet bus skiriama po 100 mlrd. dolerių.
Tačiau nebuvo nutarta, kaip šie pinigai turės būti paskirstomi, taip pat, kaip šalys donorės sutelks lėšas ir informuos apie savo indėlį.
Vašingtonas, palaikomas Japonijos ir Australijos, siūlo panaikinti taisykles, kaip kiekviena šalis turi apskaityti kovai su klimato pokyčiais skiriamas lėšas, deryboms artimi šaltiniai sakė AFP.
Tokiu atveju išsivysčiusios ekonomikos, kurioms tenka į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų liūto dalis, galėtų prie savo finansinio indėlio priskirti jau dabar skiriamą valstybių finansavimą ir komercines paskolas.
Derybų stebėtojai Bankoke sako, kad JAV ir kitos išsivysčiusios ekonomikos taip pat griežtai atsisako tartis dėl kito daug ginčų keliančio klausimo – kaip turtingosios šalys turėtų informuoti kitas valstybes apie savo būsimus finansavimo planus.
Viena JAV Valstybės departamento atstovė, su kuria susisiekė AFP, atsisakė pateikti komentarų šia tema.
JAV pozicija smarkiai skiriasi nuo besivystančių šalių argumentų, kad būtinas skaidrus ir nuspėjamas finansavimas, nes tik tuomet jos galėtų veiksmingai planuoti investicijas į naujas technologijas ir atmosferos taršos mažinimą.
Vienas aukštas pareigas užimantis klimato derybininkas sakė AFP, kad JAV delegacija Bankoke „nuodija“ diskusijas, per kurias siekiama parengti aiškų veiksmų planą, kaip bus įgyvendinamos Paryžiaus sutarties nuostatos.
„JAV nebedalyvauja šiame žaidime, bet vis dar nustatinėja taisykles“, – sakė derybininkas, pageidavęs likti nežinomas.
Kitas svarbus derybininkas kaltino JAV ir kitas išsivysčiusias šalis siekiant apeiti tai, kas buvo sutarta Paryžiuje.
Derybos pavojuje?
Aktyvistai kaltina Vašingtoną sukeliant pavojų sunkiai iškovotos pasaulinės klimato iniciatyvos, turinčios padėti sustabdyti įsibėgėjantį klimato atšilimą, tikslams.
„JAV derybininkų vaidmuo per šias derybas – aktyviai trukdyti pažangai šiuo kritiškai svarbiu etapu“, – AFP sakė tarptautinės spaudimo grupės „ActionAid“ klimato programos vadovas Harjeetas Singhas.
Jis taip pat kaltino kitus derybininkų blokus, įskaitant Europos Sąjungą, „stovint nuošalyje“ ir nesugebant palaikyti besivystančių šalių interesų.
2015 metų gruodį sudaryta Paryžiaus sutartimi siekiama, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki 2100 metų padidėtų „gerokai mažiau“ negu dviem laipsniais Celsijaus arba ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, jeigu tai apskritai įmanoma.
Per derybas Bankoke, pasibaigsiančias sekmadienį, siekiama susiaurinti pasirinkimus, ketinamus pateikti ministrams ir valstybių vadovams per gruodį Lenkijoje vyksiančią 24-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP 24).
Ekspertai perspėja, kad pasauliui lieka vis mažiau laiko išvengti katastrofinio pasaulio klimato temperatūros padidėjimo
Šeštadienį daugelyje miestų visame pasaulyje planuojama surengti protestų ir raginti lyderius spartinti pastangas kovoti su klimato kaita.
Bankoke dešimtys padienių darbininkų ir Tailando įlankos žvejų, kurių pragyvenimui pavojų kelia kylantis jūros lygis, prisidėjo prie demonstrantų, susirinkusių prie JT biuro.
Daugelis apžvalgininkų manė, kad vadovaujant D. Trumpo administracijai Jungtinės Valstijos nesikiš į klimato derybas, bet spaudimo grupės teigia, kad Amerika siekia sužlugdyti Paryžiaus procesą.
„Vadovaudama pastangoms užblokuoti beveik visas diskusijas apie Paryžiaus gairių finansavimą, JAV administracija kelia pavojų sutarties ateičiai ir apskritai daugiašališkumui“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Corporate Accountability“ atstovas Jesse'as Braggas.
