JAV kampanija prieš V.Putino dujotiekį „Nord Stream 2“ įsibėgėja: dar yra šansų sustabdyti projektą?

Pagal įstatymo projektą, JAV sankcijos galėtų būti taikomos ir atgaline tvarka, o skelbiamos visoms kompanijoms, nors kiek prisidėjusioms prie „Nord Stream 2“ tiesimo. Be to, suvaržymai galiotų ir dujotiekiui „TurkStream“, kuriuo dujos jau gabenamos iš Turkijos į Rusiją.

Pirmąsias sankcijas amerikiečiai paskelbė dar pernai gruodį, o jomis taikytasi į dujotiekio vamzdžius klojančius laivus. Šveicarijos-Nyderlandų kompanija „Allseas“ prieš Kalėdas iškart patraukė du savo laivus iš projekto.

„Pirmasis sankcijų paketas buvo nepaprastai efektyvus stabdant „Nord Stream 2“. Turime tęsti darbą ir pasiekti, kad Rusija negalėtų išplėsti savo įtakos Europoje“, – dabar pabrėžė Naujajam Hampšyrui JAV Senate atstovaujanti demokratė Jeanne Shaheen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivas „Akademik Čerski“

Praėjusią savaitę RBC.ru kaip tik paskelbė, kad laivas „Akademik Čerski“, kuris greičiausiai atnaujins dujotiekio vamzdyno tiesimo darbus, buvo išbrauktas iš „Gazprom“ priklausančių laivų sąrašo.

Dabar laivas priklauso privačiam Samaros šiluminės energetikos nekilnojamojo turto fondui, priklausančiam dviem regioninėms „Gazprom“ įmonėms.

Tai greičiausiai reiškia, kad „Gazprom“ bando atsitverti nuo galimų sankcijų. Bet JAV politikai nusiteikę neleisti apeiti būsimų normų.

Respublikonas senatorius Tedas Cruzas pareiškė: „Putinas toliau bando apeiti sankcijas, tad šis naujas įstatymas kartą ir visiems laikais nustatys, kad visi, susiję su dujotiekio tiesimu, sulauks griežtų Amerikos sankcijų.“

„Scanpix“/AP nuotr./JAV senatorius Tedas Cruzas

Rusija žada užbaigti projektą pati

Dujotiekio „Nord Stream 2“ liko nutiesti dvi atkarpas po maždaug 75 kilometrus – Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Bet projektui aršiai priešinasi JAV, Lenkija ir Baltijos šalys, matančios dujotiekį kaip įrankį Rusijai išlaikyti geopolitinę įtaką Rytų Europoje.

O ir Europos Komisija įžvelgia grėsmę ES energetiniam saugumui. Tiesa, Vokietijos vyriausybė nuo politinių aistrų siekia atsiriboti ir kalba apie verslo projektą.

„Gazprom“ priklausanti Šveicarijos kompanija „Nord Stream 2 AG“ – logiška – tikina, kad sankcijos pakenks visos Europos verslui.

„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“

„Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų įsipareigojo į projektą investuoti po milijardą eurų. Daugiau nei 1000 kompanijų iš 25 šalių nori, kad projektas būtų užbaigtas“, – pareiškė „Nord Stream 2 AG“ atstovas Sebastianas Sassas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausį paskelbė, kad šalis pati užbaigs dujotiekį iki šių metų pabaigos.

Ankstesnės JAV sankcijos jau sukėlė purslų Briuselyje. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pernai įspėjo, kad „ES nepripažįsta JAV sankcijų ekstrateritorinio taikymo ir laiko jas neatitinkančiomis tarptautinės teisės“.

Europos Komisija dar nėra atsakiusi į kovo pabaigoje prancūzo europarlamentaro Emmanuelio Maurelio užduotą klausimą, kaip bus apsaugotos Europos kompanijos, įsitraukusios į „Nord Stream 2“ projektą.

Kai „Allseas“ pasitraukė, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausį paskelbė, kad šalis pati užbaigs dujotiekį iki šių metų pabaigos. Į Baltijos jūrą „Akademik Čerski“ atplaukė gegužę.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Laivas „Akademik Čerski“

Modernizavo laivą

Bet dar ir dabar audringai diskutuojama, ar šis laivas gali teisėtai užbaigti projektą pagal jam gautus leidimus iš Danijos energetikos agentūros.

Jos atstovas Ture Falbe-Hansenas, tiesa, tvirtina, kad leidimai vis dar galioja, nors ir bus peržiūrėti iš „Nord Stream 2 AG“ gavus papildomus dokumentus. Praėjusią savaitę atnaujinti planai danams dar nebuvo atsiųsti.

O pagal danų reikalavimus dujotiekį turi tiesti specialiai tam pritaikytas laivas – motorizuotas ir galintis sklandžiai keisti plaukimo kryptį, nes Baltijos jūros dugne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra nesprogusių minų.

„Scanpix“ nuotr./Tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“

Manoma, kad Rusija dar kovą pradėjo modernizuoti „Akademik Čerski“, o dabar jau ruošiasi tiesti likusią vamzdyno dalį. Tai turėtų būti padaryta per 3-4 mėnesius.

Sankcijos bus, bet „Gazprom“ nebijo?

Klausimas, ar naujasis įstatymas JAV gali būti patvirtintas ir įsigalioti dar prieš tai, kai dujotiekį bus baigta tiesti. Analitikų manymu, amerikiečiai turi kelis mėnesius – teoriškai įmanoma, kad projektas būtų sustabdytas.

Bet net jei „Nord Stream 2“ pavyks užbaigti, tai dar nereikš, kad vamzdžiais galės pradėti tekėti dujos. Mat pagal Danijos reikalavimus projektui jau jį užbaigus turi būti suteiktas veikti leidžiantis sertifikatas.

Danijos išduotuose leidimuose minima Norvegijos kompanija „Det Norske Veritas“ – esą ši nepriklausoma trečioji šalis gali išduoti reikalingus dokumentus. Bet problema – tai, kad ši įmonė gali išsigąsti JAV sankcijų.

„Scanpix“ nuotr./JAV kongresas

„Jei ta kompanija būtų priversta pasitraukti, kiltų daug problemų. Net jei Rusijos kompanija teoriškai galėtų atlikti tokią inspekciją, niekas jos nelaikytų nepriklausoma“, – teigė analitikas Mateuszas Kubiakas, dirbantis Varšuvoje įsikūrusioje konsultacijų įmonėje „Esperis“.

M.Kubiakas: manau, kad jie yra pasiruošę prisiimti riziką dėl sankcijų „Gazprom Flot“, nes šiai kompanijai JAV sankcijos taikomos jau nuo 2016 metų. Jie pasiskaičiavo, kad, taip, bus sankcijos, bet kitos išeities nėra.

Be to, „Gazprom“ gali nukentėti dėl „Akademik Čerski“ perleidimo antrinei įmonei – tokius manevrus apima dar gruodį patvirtintos sankcijos.

Vis dėlto viso to gali neužtekti dujotiekio sustabdymui. Mat „Akademik Čerski“ Europos link iš Japonijos jūros pradėjo dar vasarį – „Gazprom“ puikiai žinant apie JAV sankcijų grėsmę.

„Manau, kad jie yra pasiruošę prisiimti riziką dėl sankcijų „Gazprom Flot“, nes šiai kompanijai JAV sankcijos taikomos jau nuo 2016 metų. Jie pasiskaičiavo, kad, taip, bus sankcijos, bet kitos išeities nėra“, – tvirtino M.Kubiakas.

Jei JAV priims naujas sankcijas ar bent jau ryšis pritaikyti gruodžio sankcijas pačiai „Gazprom“, reiktų laukti reakcijos iš ES. O Bendrijai tektų balansuoti, nes net 40 proc. gamtinių dujų blokas importuoja būtent iš Rusijos.