Vašingtono surengtos ir tris savaites truksiančios Tarptautinės laivybos pratybos (IMX), kurios prasidėjo spalio 21-ąją, buvo organizuotos po įtampą regione smarkiai padidinusių incidentų, kai nuo gegužės mėnesio buvo užpulta virtinė komercinių laivų.
JAV ir kitos Vakarų galios dėl šių incidentų Persijos įlankos regione kaltino Iraną, kuris neigė, kad yra kaip nors su tuo susijęs.
Antradienį JAV pakvietė tarptautinės žiniasklaidos atstovus stebėti IMX – antrų pagal dydį tokio pobūdžio laivybos pratybų – dalies.
Manevruose dalyvauja 5 tūkst. karių, 40 laivų ir 17 orlaivių iš 50 valstybių, dislokuotų šiame strateginę reikšmę turinčiame vandens kelyje, skiriančiame Iraną nuo proamerikietiškų Persijos įlankos regiono arabų monarchijų.
„Pirmą kartą dalyvaujame IMX“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saudo Arabijos karinio jūrų laivyno vienos išminavimo komandos vadas Ali Bin Shreidi. Jis kalbėjo Britų karališkojo laivyno pagalbiniame desanto laive „Cardigan Bay“ už 65 km nuo Bahreino pakrantės.
„Kova su minomis“
Karininkas sakė, jog jis ir jo trijų narių komanda pratybose dalyvauja siekdami „padidinti savo pajėgumus ir pasidalyti savo profesine patirtimi kovojant su minomis, kad būtų apsaugota laivyba“.
Birželio mėnesį JAV karinis jūrų laivynas teigė, kad atakuojant Omano įlanka plaukusį japonų tanklaivį „Kokuka Courageous“ buvo panaudota mina, primenanti Irano naudojamą ginkluotę.
Liepos mėnesį Irano revoliucinė gvardija užėmė su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį, kurį prieš paleisdama laikė daugiau kaip du mėnesius.
„Viena svarbiausių priežasčių mums būti čia – tarptautinių santykių stiprinimas“, – sakė JAV karinio jūrų laivyno leitenantas Jonathanas Pharesas, vienas iš 300 amerikiečių, prancūzų ir Persijos įlankos regiono šalių kariškių, esančių laive „Cardigan Bay“.
Kariai per ekskursiją laive pademonstravo nardymo, filmavimo po vandeniu, minų aptikimo įrangą ir greitaeigius katerius.
Padidėjusi įtampa
Tačiau kariškiai vengė kalbėti apie įtampą dėl Irano.
„Mus pasitelkia dažniau nei praeityje“, – sakė vienas JAV minų ekspertas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.
Reaguodamos į virtinę incidentų pasauliniam naftos tiekimui gyvybiškai svarbiame vandens kelyje, JAV suformavo karinių jūrų laivynų koaliciją laivybai šiuo keliu saugoti.
Bahreinas, kuriame yra įsikūręs JAV 5-asis laivynas, prie JAV vadovaujamos koalicijos prisidėjo rugpjūčio mėnesį, o Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – rugsėjį.
Jungtinė Karalystė ir Australija yra pagrindinės Vakarų šalys, sutikusios nusiųsti karo laivų lydėti komercinius laivus Persijos įlankos regione.
Priešiškumas tarp Teherano ir Vašingtono bei jo sąjungininkų smarkiai išaugo JAV pernai vienašališkai pasitraukus iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos apribojimo ir sugrąžinus skaudžias sankcijas Islamo Respublikai.
Rugsėjo 14 dieną buvo įvykdyta dronų ataka prieš du Saudo Arabijos naftos objektus, kuriems padaryta didžiulė žala buvo laikinai sustabdžiusi pusę karalystės naftos gavybos.
Atsakomybę už šias atakas prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, kovojantys su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, bet Vašingtonas ir Rijadas kaltino Iraną, nurodydami, kad atakos buvo įvykdytos panaudojant modernias raketas ir dronus.
Dauguma Europos valstybių atsisakė dalyvauti karinių jūrų laivynų koalicijoje, baimindamosi pakenkti savo pastangoms išgelbėti susitarimą su Iranu, atsidūrusį pavojuje po JAV pasitraukimo.
