Karinių jūrų pajėgų operacijų vadė admirolė Lisa Franchetti trečiadienį paskelbė planą, kuriame nustatyta karinio jūrų laivyno veiklos kryptis ir nurodyta tai, kam artimiausiu metu jis turi teikti pirmenybę.
Jos suformuluoti septyni tikslai apima karo laivų ir povandeninių laivų techninės priežiūros racionalizavimą, kad būtų išvengta vėlavimų, aktyvesnį dronų ir bepiločių laivų kūrimą ir naudojimą, taip pat dėmesio sutelkimą į personalo įdarbinimą ir jo išlaikymo būdus.
Sakydama kalbą Karinio jūrų laivyno karo koledže Rod Ailende, L.Franchetti pažymėjo, kad jos strategijos esmė – „iki 2027 m. pirmenybę teikti mūsų pasirengimo potencialiam konfliktui su Kinijos Liaudies Respublika pajėgumų kėlimui“.
Baimė dėl karo
2027 m. riboženklis atsidūrė JAV pareigūnų ir gynybos vadovų dėmesio centre, po to, kai, pasak jų, Kinijos vadovas Xi Jinpingas nurodė datą, iki kada Pekinas turėtų būti pasirengęs karinei invazijai į Taivaną.
Admirolė taip pat paminėjo šį vertinimą, primindama, kad būtent „taip pirmininkas Xi pasakė savo pajėgoms, kad iki 2027 m. jos turėtų būti pasirengusios karui“.
Pasak aukšto rango JAV pareigūno, kuris lapkritį žurnalistams pasakojo apie Kinijos vadovo pokalbį su prezidentu Joe Bidenu, Xi Jinpingas paneigė tokius teiginius ar net tai, kad jis nustatė 2035 m. ribą.
Tačiau pastaraisiais metais Kinijos agresija prieš Taivaną įgavo pagreitį, ypač po to, kai sausį savivaldžioje saloje buvo perrinkta Demokratinė pažangos partija. Vašingtonui karo su Kinija baimę dar labiau pakurstė tai, kad Pekinas tapo priešiškesnis teritoriniuose ginčuose su Japonija ir JAV sąjungininkais Pietų Kinijos jūroje.
L.Franchetti pripažino, kad JAV turi kitų konkurentų, su kuriais reikia kovoti, pavyzdžiui, su Rusija, Iranu ir Libano „Hezbollah“ grupuote.
Tačiau admirolė pridūrė, kad JAV karinio jūrų laivyno dėmesys pirmiausia sutelktas į Pekiną.
„Iki 2027 m. karinis jūrų laivynas bus labiau pasirengęs nuolatinei kovai, – kalbėjo ji. – Pirmenybę teiksime Kinijos Liaudies Respublikai kaip iššūkiui ir sutelksime dėmesį į Karinių jūrų pajėgų indėlio į bendrą kovinę ekosistemą didinimą.“
Mokosi iš Ukrainos ir Jemeno
Admirolė pripažino, kad suformuluotus tikslus įgyvendinti nebus lengva. L.Franchetti siekia, kad 80 proc. JAV karinių jūrų pajėgų būtų pasirengusios bet kada būti dislokuotos ir kovoti.
Ji taip pat tikisi, kad karinis jūrų laivynas galės imtis visuotinio svarbios infrastruktūros, pavyzdžiui, prieplaukų ir kilimo ir tūpimo takų, remonto. Dar vienas tikslas – įvertinti kiekvieno laivyno valdymo centro kovinę parengtį, pradedant Ramiojo vandenyno laivynu, ir iki 2027 m. užtikrinti, kad jie atitiktų standartus.
Aukšto rango pareigūnų pripažino, kad tai yra dideli tikslai, bet pabrėžė, kad kryptingas ir skubus šių tikslų siekimas atgrasys Pekiną ir bet kurį kitą potencialų priešininką, o jei atgrasymas nepavyktų – padės geriau pasiruošti kovoti ir ryžtingai laimėti.
L.Franchetti atkreipė dėmesį į vieną iš unikalesnių JAV karinio jūrų laivyno pranašumų – realią ir neseną kovinę patirtį.
Ji prasitarė stebėjusi Ukrainos kovą su Rusija Juodojoje jūroje ir atkreipė dėmesį į Kyjivo pasitelktą „raketų, robotizuotų antvandeninių dronų ir judrių skaitmeninių pajėgumų derinį“.
Vykstant kovoms šioje šalyje, ypač daug dėmesio buvo atkreipta į tai, kaip Ukraina, laikoma neturinčia tikro savo karinio laivyno, sulaikė Rusijos karinį laivyną ir nuskandino nemažą dalį jos karo laivų.
„Mes daug sužinojome apie ateities karą jūroje, – pažymėjo L.Franchetti. – Įskaitant robotizuotų platformų, pigesnės amunicijos ir išskaidytų pajėgų vaidmenį įgyjant ir išnaudojant jūros kontrolę.“
Karinis jūrų laivynas taip pat sėmėsi patirties iš kovos su Jemeno husių sukilėliais, kurie beveik metus bepiločiais orlaiviais ir balistinėmis raketomis atakavo prekybinius laivus Raudonojoje jūroje.
„Manau, kad niekas nesimoko daugiau nei karinis jūrų laivynas“, – pažymėjo ji naujienų agentūrai AFP.
L.Franchetti pradėjo eiti karinio jūrų laivyno operacijų vadovo pareigas lapkričio mėn. Anksčiau ji vadovavo dviem lėktuvnešių smogiamosioms grupėms, vadovavo 6-ajam laivynui ir yra pirmoji moteris, dirbusi Jungtiniame štabų vadų komitete.