JAV karinės oro pajėgos paskelbė, kad 2017 metais tikisi gauti papildomų 2,5 mlrd. dolerių, kuriuos investuotų į mokslą ir technologijas.
Tai yra ryškus pokytis, nes pastaraisiais metais išlaidos šiai sričiai nuolat mažėdavo.
Tarkime, programos dėl dronų „Global Hawk“ ir bombonešių B-2 atnaujinimo jau ne kartą buvo apkarpytos ir užsitęsusios.
Situacija keičiasi.
Rusija ir Kinija stengiasi pasivyti amerikiečių karines technologijas, todėl skiria vis daugiau lėšų slaptų ir itin tikslių ginklų kūrimui.
„Manau, kad mes turime siekti technologinio šuolio, o ne toliau sėdėti ant laurų“, – sakė JAV karinių pajėgų mokslininkas Gregas Zacharijus.
Lazerinė gynyba
Jau po penkerių metų amerikiečių naikintuvai išties gali tapti panašiais į „Žvaigždžių karų“ skraidykles. Mokslininkai sako, kad labai greitai įprastus ginklus gali pakeisti didelės galios lazeriai.
JAV karinių oro pajėgų laboratorija „Skydas“ jau žvalgosi, ant kokios platformos ateityje būtų galima konstruoti lazerinį ginklą.
Programos vadovas Richardas Bagnellis teigia, kad iki 2021 metų didelės galios lazeriais gali būti apginkluoti naikintuvai F-15.
Taip pat išbandoma naikintuvų F-22 ir F-16 platforma.
Mokslininkai teigia, kad lazeriniai ginklai gali būti konstruojami net prie supernaikintuvo F-35, kuris dar yra tobulinamas.
Nuo 2015 metų vasario laboratorija „Skydas“ labai intensyviai dirba ta kryptimi, kad taktiniai orlaiviai būtų apginkluoti lazeriais, kurių spindulių galia siektų 10 kilovatų.
„Mūsų idėja yra paimti galią iš lazerinio spindulio, keliaujančio šviesos greičiu, ir taip apsaugoti orlaivį nuo išorinio poveikio“, – sakė programos vadovas R.Bagnellis.
Jeigu mokslininkams pavyktų sukurti ginklą, kuris būtų mažas ir efektyvus, tai suteiktų didžiulį pranašumą amerikiečių naikintuvams oro mūšiuose.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė technologijos funkcija būtų naikintuvų savigyna – lazeriai turėtų apsaugoti orlaivius nuo priešo raketų.
Lazeris imtų energiją iš lėktuvo variklių, tad papildoma apsauga nereikalautų papildomų išteklių.
Jeigu mokslininkams pavyktų sukurti ginklą, kuris būtų mažas ir efektyvus, tai suteiktų didžiulį pranašumą amerikiečių naikintuvams.
Visgi, noras perkelti „Žvaigždžių karus“ į realybę vis dar reikalauja naujų idėjų.
Tarkime, iki šio dešimtmečio pabaigos būtų galima sumontuoti lazerinius ginklus ant didžiulio paramos orlaivio AC-130, tačiau mažesni lėktuvai turi specifinių problemų.
Viena jų – vibracija. Skriejant naikintuvų korpusas smarkiai vibruoja, todėl būtų labai sudėtinga tiksliai nutaikyti lazerį į skriejančią priešo raketą.
Kita problema – lazerinė apsauga būtų efektyvi tik tuo atveju, jeigu būtų nedidelė ir tilptų ant dabartinių naikintuvų korpusų, o tai yra iššūkis.
JAV karinių oro pajėgų laboratorijos „Skydas“ mokslininkai tikisi, kad iki 2017 metų rudens šioje programoje bus pasiektas proveržis.
Robotai, kurie galvoja
Mokslininkai plėtoja technologiją, kuri leistų transporto priemonėms ir lėktuvams patiems priimti sprendimus, susijusius su informacijos analize.
Šiuo metu žvalgybos įrenginių pilotai turi valandų valandas peržiūrinėti vaizdus, atrinkti galimai svarbią informaciją, ją surūšiuoti ir perduoti sprendimų priėmėjams.
JAV karinės oro pajėgos kuria robotus, kurie per šimtąsias sekundės dalis užfiksuotų, suvoktų, atrinktų ir pagal svarbą išrūšiuotų žvalgybinius duomenis.
„Mes tikimės, kad tai padėtų sumažinti pilotų darbo krūvį ir atlaisvintų juos nuo darbo, kuris iš esmės yra žiūrėjimas, kaip auga žolė“, – sakė šios programos atstovė Kristen Kearns.
Ji pabrėžė, kad šios programos tikslas nėra eliminuoti pilotą iš sprendimų priėmimo – tikslas yra sutaupyti žmogaus laiko, kad jis efektyviau galėtų atlikti misiją.
Ir tai dar ne viskas.
Iki 2022 metų tikimasi išplėtoti technologiją, pagal kurią naikintuvų pilotai galėtų kontroliuoti ir sąveikauti su bepiločiais orlaiviais.
Teigiama, kad JAV karinių oro pajėgų mokykloje jau buvo atliktas bandymas, kai naikintuvas F-16 skrido vienoje rikiuotėje su „surogatinis“ F-16, kuris buvo valdomas iš anksto suprogramuotų algoritmų.
Pilotas būtų perėmęs „surogatinio“ lėktuvo valdymą, jeigu būtų kilę problemų, tačiau operacija pavyko – roboto kontroliuojamas F-16 atliko jam pavestą misiją ir sugrįžo į rikiuotę.
