Šiuo metu Italijoje dislokuota 173-oji oro desanto brigada, neretai laikoma NATO atrama ir beveik visą praėjusį dešimtmetį praleidusi Irake bei Afganistane, neturi „esminių pajėgumų, reikalingų efektyviai įgyvendinti misiją ryžtingu greičiu“, rašoma tyrimo išvadose.
Kai 2014-aisiais Rusija užpuolė Ukrainą, šios brigados desantininkai pirmieji pasiekė Baltijos šalis tam, kad atremtų galimą Maskvos agresiją rytiniame NATO flange.
Brigados trūkumai buvo pastebėti per neseniai vykusias pratybas su Ukrainos pajėgomis, turinčiomis patirties kovose su Rusijos remiamais separatistais.
Tokius trūkumus kaip nepakankamai stiprią oro gynybą ar pernelyg didelę priklausomybę nuo palydovinės komunikacijos bei GPS navigacinės sistemos lėmė tai, kad brigada ilgus metus kovėsi Irake ir Afganistane. Šiose šalyse priešininkai neturi oro pajėgų ir modernių technologijų.
„Pamokos, kurias išmokome iš Ukrainos partnerių, yra esminės. Tai mums atvėrė akis, privertė pažvelgti į save kritiškai“, – sakė tyrimą vykdęs brigados vadas Gregory Andersonas. – Pajautėme poreikį parašyti apie savo patirtis ir perduoti tai, ką matėme ir išmokome.“
Kol kas ataskaita buvo pasidalinta tik kariuomenės viduje, tačiau „Politico“ matė jos kopiją.
Kovų Irake įtaka
Analizė paviešinta prieš rugsėjį Baltarusijoje vyksiančias bendras Maskvos ir Minsko karines pratybas „Zapad 2017”.
Tuo pačiu metu Pentagonas siekia atgrasyti Rusiją laikinai dislokuodamas JAV dalinius Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Tai – Baracko Obamos administracijos palikimo, žinomo kaip Europos užtvirtinimo iniciatyva, dalis.
173-oji oro desanto brigada Irake buvo dislokuota 2003-aisiais, JAV vadovaujamos invazijos pradžioje. Ji taip pat intensyviai kovėsi Afganistane.
Nors 4 tūkst. brigadai priklausančių karių tikrai neužtektų atremti Rusijos puolimui, brigada laikoma svarbiausiu elementu siekiant neleisti Maskvai kelti grėsmės NATO pasienyje.
Ypač po to, kai 2013-aisiais Vokietiją paliko dvi JAV kariuomenės tankų brigados.
Tyrimas atskleidė, kad keletą metų praleidusi Irake ir Afganistane, kur daugiausia kovojo su prastai organizuotomis sukilėlių grupuotėmis, brigada prarado kai kuriuos įgūdžius.
Tyrimas atskleidė, kad keletą metų praleidusi Irake ir Afganistane, kur daugiausia kovojo su prastai organizuotomis sukilėlių grupuotėmis, brigada prarado kai kuriuos įgūdžius.
Ypač kovose, kuriose naudojama moderniausia ginkluotė – būtent tokia, kokią Rusija pasitelkė puldama Ukrainą.
Anot ataskaitos, kai kurios problemos gali būti pakankamai lengvai išsprendžiamos. Sunku patikėti, kad nuo priešų sraigtasparnių transporto priemones paslepiantys kamufliažo tinklai ar bepilotės skraidyklės „taktiniuose daliniuose yra reta prabanga“.
173-osios oro desanto brigados šarvuočiai „Humvee“, skirti apsaugoti nuo pakelės bombų Irake, Rusijos šarvuotiems automobiliams būtų „lengvas grobis“, todėl ataskaitoje rekomenduojama šiuos šarvuočius pakeisti lengvesniais ir mobilesniais šarvuotais sunkvežimiais „Ground Mobility Vehicle“.
Kariuomenė šią vasarą pranešė iš „General Dynamics“ perkanti beveik 300 tokių sunkvežimių, kuriais bus aprūpinti desanto ir specialiųjų operacijų daliniai.
Nors kariuomenė dar šiemet pateiks oficialų prašymą dėl lengvųjų tankų programos, naujos transporto priemonės brigadą pasieks tik po keleto metų.
Taip pat rekomenduojama brigadą aprūpinti lengvaisiais tankais, kurie apsaugotų nuo Rusijos raketų.
Vis dėlto šis pasiūlymas bus įgyvendintas tik tolimoje ateityje. Nors kariuomenė dar šiemet pateiks oficialų prašymą dėl lengvųjų tankų programos, naujos transporto priemonės brigadą pasieks tik po keleto metų.
Atskaitoje nurodoma Rusijos ryšio blokatorių bei kitų kare naudojamų elektroninių prietaisų keliama grėsmė.
Tyrimo metu nustatyta, kad tokiais blokatoriais apsiginklavę priešai „galėtų efektyviai neutralizuoti GPS sistemą būdami už 80 km ir panaudodami tik penktadalį taktinio radijo galios“. Išvadose rašoma, kad priešininkams panaudojus blokatorių, „GPS taptų arba nepasiekiama, arba nepatikima“.
Aukšto dažnio įrangą JAV kariuomenė apleido karų Irake ir Afganistane metu. Vis dėlto sąjungininkės šios technologijos neatsisakė.
Vis dėlto ir šioje srityje išeitis – gana paprasta. Sunkiau nusitaikyti ir blokuoti aukšto dažnio (HF) radijo ryšio duomenų apsikeitimo sistemą nei palydovinį radiją, kurį per pastaruosius 15 metų taip pamėgo JAV kariuomenė.
HF radijo ryšio duomenų apsikeitimo sistemą JAV kariuomenė apleido karų Irake ir Afganistane metu. Vis dėlto sąjungininkės šios technologijos neatsisakė.
Todėl 173-oji oro desanto brigada kreipėsi į Latviją, išmokiusią amerikiečius komunikuoti susidūrus su trukdžiais iš Rusijos.
Ataskaitos duomenimis, vasarį Latvijos kariuomenės komunikacijos specialistas visą savaitę brigadą mokė HF technikų.
„Ilgas karas“
Tuo tarpu šaltinis iš kariuomenės „Politico“ sakė, kad seserinis Antrasis kavalerijos pulkas, šiuo metu dislokuotas Lenkijoje, naudodamas trumpo nuotolio priešlėktuvinius ginklus, visiškai priklauso nuo Rumunijos pajėgų.
Ataskaitoje rašoma, kad ir šiai brigadai trūksta „esminių pajėgumų, reikalingų efektyviai įgyvendinti misiją ryžtingu greičiu“.
„Šios idėjos ir pasiūlymai galimai naudingi visoms oro brigadoms bei kariuomenei apskritai.“
„Šios idėjos ir pasiūlymai galimai naudingi visoms oro brigadoms bei kariuomenei apskritai“, – rašoma ataskaitoje.
Kai kurie ataskaitą skaitę kariuomenės pareigūnai sutinka su joje išdėstytais pasiūlymais ir tikisi, kad dokumentas taps perspėjimu tuomet, kai atsinaujina dėmesys Rytų Europai ir Rusijos keliama įtampa.
„Ši ataskaita skirta ne tik 173-ajai brigadai. Ji sufleruoja tai, ką kariuomenei reikia daryti“, – sakė Adrianas Bonenbergeras, Afganistane kovęsis pėstininkas, kuris šiuo metu gyvena Ukrainoje ir rašo apie joje vykstantį konfliktą.
Jei Rusija blokuoja brigados artileriją, jei (JAV kariuomenės) prieštankiniai ginklai negali prasiskverbti pro jokius Rusijos šarvus, jei jie (rusai) sugeba suklaidinti ir sutrukdyti pėstininkams, mes galime atsidurti ilgame kare.“
