NATO užsienio reikalų ministrai surengs pasitarimą dėl Afganistano
19:10
NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengs vaizdo konferenciją, kad aptartų Afganistane besivystančią padėtį ir žingsnius, kurių Aljansas galėtų imtis, informavo bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Šį penktadienį, rugpjūčio 20 dieną, sušaukiau NATO užsienio reikalų ministrų nepaprastąjį virtualų susitikimą, kad būtų tęsiamas mūsų glaudus koordinavimas ir aptartas mūsų bendras požiūris dėl Afganistano“, – sakoma trečiadienį per „Twitter“ paskelbtoje J.Stoltenbergo žinutėje.
Šis posėdis vyks po antradienį surengto NATO ambasadorių pasitarimo, po kurio J.Stoltenbergas pripažino, kad Talibano staigus įsigalėjimas Afganistane sąjungininkams buvo netikėtas.
Jis dėl šio kolapso kaltino afganistaniečių lyderius ir sakė, kad jie „nesugebėjo pasipriešinti“ Talibanui. NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad dabartinis prioritetas – evakuoti Kabule tebesančius Aljanso 800 civilių darbuotojų ir jiems talkinusių afganistaniečių.
J.Stoltenbergas pakartojo, kad visos NATO šalys palaikė JAV sprendimą išvesti savo pajėgas iš Afganistano, taip pat reiškusį, kad turės būti išvestos ir visų kitų koalicijos šalių pajėgos.
Baltieji rūmai pripažino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nesikalbėjo su niekuo iš pasaulio lyderių, įskaitant savo sąjungininkus NATO, tuojau po to, kai praeitą savaitgalį Talibanas užėmė Kabulą. Vėliau jis pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
Palaikyti ryšius su sąjungininkais prezidentas paskyrė valstybės sekretorių Antony Blinkeną . Jis dalyvaus ir penktadienį vyksiančiose derybose.
ES ir JAV „labai susirūpinusios“ dėl Afganistano moterų ir mergaičių
18:58
ES, JAV ir dar 18 šalių trečiadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė esančios „labai susirūpinusios dėl Afganistano moterų ir mergaičių“ bei paragino valdžią šalyje perėmusį Talibaną užtikrinti jų saugumą.
„Esame labai susirūpinę dėl Afganistano moterų ir mergaičių, jų teisių į švietimą, darbą ir judėjimo laisvę. Raginame valdžią Afganistane turinčius asmenis garantuoti jų apsaugą“, – rašoma pareiškime.
„Afganistano moterys ir mergaitės, kaip ir visi afganistaniečiai, nusipelno gyventi saugiai ir oriai. Būtina užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai ir piktnaudžiavimui. Mes, tarptautinės bendruomenės atstovai, esame pasirengę padėti joms humanitarine pagalba ir parama, kad jų balsai galėtų būti girdimi“, – priduriama pareiškime.
Kartu su ES ir JAV šį dokumentą pasirašė Albanija, Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Ekvadoras, Salvadoras, Hondūras, Gvatemala, Šiaurės Makedonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Paragvajus, Senegalas ir Šveicarija.
Valstybės pareiškė atidžiai stebėsiančios, kaip „bet kokia būsima vyriausybė užtikrins teises ir laisves, kurios per pastaruosius 20 metų Afganistane tapo neatsiejama moterų ir mergaičių gyvenimo dalimi“.
Pareiškimas buvo paskelbtas buvo paskelbtas Vakarų šalims lėktuvais evakuojant iš Kabulo savo piliečius ir afganistaniečius, talkinusiems jiems per pastaruosius du dešimtmečius.
Per ankstesnį Talibano valdymą, nutrauktą per JAV vadovaujamą įsiveržimą 2001 metais, Afganistano visuomenėje dominavo radikali, pažodinė islamo interpretacija, neleisdavusi afganėms dirbti ir mokytis, taip pat palikti savo namų be „globėjo“.
Talibanui savaitgalį užgrobus valdžią po žaibiško puolimo, pribloškusio JAV ir jų sąjungininkus, kovotojai pareiškė, kad šįkart elgsis kitaip – jie žadėjo gerbti moterų teises, „vadovaujantis islamo principais“.
Kinija neskubės pripažinti Talibano vyriausybės Afganistane
17:09
Kinija pareiškė palauksianti, kol Afganistane bus suformuota „atvira, įtrauki ir platiems sluoksniams atstovaujanti“ vyriausybė, prieš priimdama sprendimą dėl jos pripažinimo.
„Jei ketiname pripažinti vyriausybę, turėsime palaukti, kol vyriausybė bus suformuota“, – pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„Tik paskui imsimės diplomatinio pripažinimo klausimo“, – sakė jis žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją.
Zhao Lijianas dar kartą Pekino vardu išreiškė viltį, kad Kabulą užėmus Talibanui bus „sklandžiai perduota valdžia“, siekiant išvengti tolesnio smurto ar humanitarinės nelaimės.
„Kinija ir toliau rems taikų Afganistano atstatymą ir pagal galimybes teiks pagalbą Afganistano ekonominei bei socialinei raidai“, – pažymėjo URM atstovas.
Pasak jo, Talibanas turi laikytis įsipareigojimo nesuteikti prieglobsčio teroristams ir neleisti veikti šalies teritorijoje užsienio grupuotėms – ypač Rytų Turkestano islamo judėjimui, kurį Pekinas kaltina dėl išpuolių Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione, turinčiame siaurą, atokią sieną su Afganistanu.
Pekinas ilgą laiką ragino JAV palikti Afganistaną, tačiau dėl dabartinio nestabilumo pasmerkė „skubotą“ amerikiečių pajėgų išvedimą.
Kinija siekė palaikyti gerus santykius tiek su buvusia Afganistano vyriausybe, tiek su Talibanu. Praėjusį mėnesį šios grupės politinį lyderį, mulą Abdul Ghani Baradą, derybų priėmė kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Suniokota Talibanui besipriešinusio kovotojo statula
16:49
Afganistano Bamijano mieste buvo nuniokota statula, vaizduojanti vieną žinomą kovotoją su Talibanu, nužudytą šios grupuotės dar prieš jai pirmąkart užgrobiant valdžią šalyje 1996 metais, trečiadienį pranešė vietos gyventojai.
Abdul Ali Mazari – politinis lyderis, atstovavęs Afganistano etninių hazarų bendruomenei – buvo paskelbtas nacionaliniu kankiniu 2016 metais, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po Talibano pranešimo, kad šis veikėjas žuvo sraigtasparnyje per susišaudymą.
„Nesame tikri, kas susprogdino statulą, tačiau čia yra įvairių Talibano grupuočių, įskaitant... garsėjančias savo brutalumu“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos gyventojas, pageidavęs likti anonimas.
Afganistano Bamijano mieste buvo nuniokota statula, vaizduojanti vieną žinomą kovotoją su Talibanu.
Kita gyventoja, prisistačiusi tik vardu Zara, pranešė, kad grupė Talibano kovotojų antradienį suniokojo statulą, pasitelkusi granatsvaidį.
„Statula yra sunaikinta, ir žmonės liūdi, bet tuo pačiu bijo“, – sakė ji.
Talibanas, nuverstas prieš 20 metų per JAV vadovaujamą įsiveržimą, surengtą po Rugsėjo 11-osios atakų Amerikoje, praėjusį savaitgalį sugrįžo į valdžią Afganistane.
2001 metais talibai liūdnai pagarsėjo, Bamijane sunaikinę dvi didžiules Budos statulas, kovotojų pripažintas prieštaraujančiomis islamo normoms.
Hazarų mažuma 38 mln. gyventojų turinčiame Afganistano sudaro apie 10–20 procentų. Dauguma šios grupės žmonių yra šiitai ir jau seniai persekiojami radikalių sunitų šioje etniškai susiskaldžiusioje valstybėje.
1995 metais Talibanas pareiškė, kad A.A.Mazari žuvo per susišaudymą būdamas sraigtasparnyje, skraidinusiame jį ir kitus belaisvius į Kandaharą – griežtosios linijos islamistų judėjimo dvasinę gimtinę.
Kaip tuomet pranešė grupuotės atstovas, A.A.Mazari iš sargybinio rankų išplėšė Kalašnikovo automatą ir nušovė šešis Talibano kovotojus, o paskui žuvo pats.
Vokietijos vyriausybė leido pasiųsti į Afganistaną iki 600 karių
15:12
Vokietijos vyriausybė trečiadienį paskelbė leidusi pasiųsti į krizės ištiktą Afganistaną iki 600 karių, turinčių padėti evakuoti piliečius.
„Vyriausybė nusprendė suteikti leidimą ginkluotai Bundesvero misijai Afganistane evakuoti piliečius“, – Berlyne žurnalistams sakė ministrų kabineto atstovas Steffenas Seibertas.
Tokie įgaliojimai galios iki rugsėjo 30 dienos, kai juos patvirtins Bundestagas. Pasak S.Seiberto, tai turėtų įvykti „kaip įmanoma greičiau“.
Pentagonas tiria afganistaniečių žūties Kabulo oro uoste atvejus
15:11
JAV oro pajėgos antradienį pranešė siekiančios išsiaiškinti, kiek civilių Kabulo oro uoste žuvo bandydami užlipti ir išsilaikyti ant išskrendančio lėktuvo, kilus chaosui dėl Talibano priartėjimo prie Afganistano sostinės.
Tyrėjai studijuoja medžiagą, kurioje, regis, matyti mažiausiai du afganistaniečiai, nukrentantys nuo pirmadienį pakilusio transportinio lėktuvo C-17, taip pat vaizdus ir įrašus socialinėje žiniasklaidoje, susijusius su kitomis galimomis aukomis, sakė atstovė Ann Stefanek.
Ji patvirtino, kad taip pat tiriami žmogaus palaikai, rasti to lėktuvo važiuoklės kameroje lėktuvui nutūpus Katare.
Patikrinimas „bus nuodugnus, kad gautume faktų apie šį tragišką incidentą“, sakė atstovė. „Užjaučiame žuvusiųjų šeimas“, – sakoma jos pareiškime.
A.Stefanek nenurodė bendro žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiaus.
Vaizdo medžiaga rodo, kad šimtai žmonių bėgo šalia kilimo taku Kabulo tarptautiniame oro uoste važiavusio didžiulio lėktuvo ir ropštėsi ant jo.
A.Stefanek sakė, kad lėktuvas buvo atgabenęs įrangos, reikalingos civilių amerikiečių ir afganistaniečių evakuacijai iš Afganistano.
„Įgulai dar nespėjus iškrauti krovinio, orlaivį apsupo šimtai civilių afganistaniečių, įsibrovusių per oro uosto užtvaras, – nurodė ji. – Susidūrusi su sparčiai prastėjančia saugumo situacija aplink orlaivį, C-17 įgula nusprendė kuo greičiau išskristi iš aerodromo.“
Afganistano eksprezidentas H.Karzai susitiko su įtakingos Talibano grupuotės lyderiu
15:06
Buvęs Afganistano prezidentas Hamidas Karzai trečiadienį susitiko su valdžią šalyje užgrobusio Talibano vienos įtakingos grupuotės, kurią JAV laiko teroristų tinklu, aukšto rango lyderiu.
H.Karzai ir nuverstoje Kabulo vyriausybėje aukštas pareigas ėjęs Abdullah Abdullah, vadovavęs taikos deryboms su talibais, susitiko su Anasu Haqqani parengiamųjų derybų, sakė eskprezidento atstovas. Kaip pranešama, šie susitikimai turi parengti dirvą vėlesnėms deryboms su Talibano aukščiausiuoju politiniu lyderiu mula Abdul Ghani Baradaru.
Jungtinės Valstijos 2012 metais paskelbė Haqqani grupuotę teroristine organizacija. Jos potencialus dalyvavimas būsimoje Afganistano vyriausybėje gali paskatinti paskelbti tarptautinių sankcijų.
Talibanas, praeitą savaitę be kovos užėmęs sostinę ir nuvertęs Vakarų remtą vyriausybę, žadėjo suformuoti „įtraukią islamišką vyriausybę“. Tačiau skeptikai pažymi, kad šis judėjimas anksčiau netoleruodavo nepalaikančių talibų griežto islamistinio valdymo.
ES diplomatijos vadovas: derėtis su Talibanu reikia dėl evakuacijos
14:57
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas trečiadienį sakė, kad yra būtina kalbėtis su Talibanu, norint evakuoti iš Afganistano užsienio piliečius ir su NATO pajėgomis dirbusius afganistaniečius.
„Pasakiau, jog privalome kalbėtis su jais, o kai kuriems žmonėms tai pasirodė skandalinga, – Ispanijos nacionaliniam radijui sakė Josepas Borrellis. – Tačiau kaip turėtume atverti saugų kelią į [Kabulo] oro uostą, jei nesikalbame su tais, kas perėmė Kabulo kontrolę?“
Pasak ES diplomatijos vadovo, pagrindinis jo rūpestis yra žmonių, kuriems dėl galimų represijų reikia padėti tuojau pat išvykti iš šalies, dabartinė padėtis.
„Matėme minias ant tūpimo takų, apsunkinančias oro uosto darbą... Tikimės, kad padėtį galima valdyti ir kad mūsų lėktuvai galės nutūpti ir pakilti, bet, atvirai kalbant, aš [to] nežinau, – sakė jis. – Mums reikia veikti ne tiek pačiame oro uoste, kurį kontroliuoja amerikiečių armija, bet dėl to, kaip tiems, kam reikia išvykti, patekti į oro uostą.“
„Mano atsakomybė yra identifikuoti tuos, kas su mumis dirbo, ir padėti juos perkelti“, – sakė J.Borrellis.
„Tai, kas vyksta Afganistane, yra viso Vakarų pasaulio pralaimėjimas, ir visi privalome išdrįsti tai priimti“, – pridūrė jis.
JK ministras pirmininkas informuos parlamentarus apie krizę Afganistane
13:16
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per neeilinę parlamento sesiją informuos įstatymų leidėjus apie JK piliečių ir sąjungininkų evakuaciją iš Afganistano, ir apie vyriausybės žingsnius siekiant padėti Afganistano piliečiams, šalyje į valdžią sugrįžus Talibanui.
B.Johnsonas, kuris antradienį apie besiklostančią padėtį Afganistane kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu, turi detaliai išdėstyti naują apgyvendinimo programą, numatančią, kad artimiausiais metais iki 20 tūkst. afganistaniečių pabėgėlių galės siekti prieglobsčio JK.
Ministras pirmininkas taip pat turi pasakyti į neeilinę parlamento sesiją iškviestiems įstatymų leidėjams, kad būtina nedelsiant didinti pagalbą, siekiant išvengti humanitarinės krizės Afganistane, kur Talibanas valdžią užgrobė praėjusį savaitgalį.
Tačiau labdaros organizacijos pažymi, kad pagalba Afganistanui didinama – maždaug 10 proc., kaip sakė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas – prieš tai JK savo išlaidas pagalbai sumažinus 75 procentais.
Prie parlamento planuojamos demonstracijos. Jų metu bus raginama padėti afganistaniečiams ir jų šeimoms.
Kaip ir J.Bidenas, B.Johnsonas sulaukė daug kritikos dėl staigių permainų Afganistane, kur Talibanas sugrįžo į valdžią du dešimtmečiai po to, kai buvo nuverstas per JAV vadovautą invaziją, kurią išprovokavo 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos. Ypač griežtai ministrą pirmininką kritikavo veteranai ir 457 Afganistane žuvusių britų karių, dalyvavusių ten vykdytoje tarptautinėje karinėje operacijoje, artimieji.
Pagal britų vyriausybės Afganistano piliečių perkėlimo schemą šiemet į JK bus priimta iki 5 tūkst. pabėgėlių, o bendrai per kelerius artimiausius metus galimybę apsigyventi JK gaus 20 tūkst. pabėgėlių.
Programa yra skirta daugiausia moterims ir vaikams, taip pat žmonėms, kurie buvo priversti bėgti iš savo namų ar gali patirti Talibano persekiojimą, sakė vyriausybė.
„Esame skolingi dėkingumą visiems tiems, kas pastaruosius 20 metų dirbo su mumis, kad Afganistanas taptų geresnis”, – sakė B.Johnsonas.
Opozicinės partijos ir kai kurie B.Johnsono Konservatorių partijos nariai sako, kad planas nėra pakankamas ir didelio poveikio nepadarys. Kai kas ragina pabėgėlių, kuriems bus leista atvykti, skaičių padidinti iki daugiau kaip 50 tūkstančių.
Vyriausybė sakė, kad naujoji programa papildys afganistaniečių perkėlimo ir pagalbos jiems programą ARAP, pagal kurią į JK prioritetine tvarka turi persikelti 5 tūkst. britams talkinusių afganistaniečių, tarp jų vertėjų. Vyriausybės pateikiami skaičiai rodo, kad pagal ARAP į JK jau atvyko 2 tūkst. afganistaniečių.
Pasak pareigūnų, nuo šeštadienio JK kariniais lėktuvais iš Kabulo jau išskrido 520 JK piliečių, diplomatų ir buvusių darbuotojų afganistaniečių. Paskutinis toks skrydis įvyko antradienį – lėktuvas su evakuotais britais ir afganistaniečiais vėlai vakare nutūpė Karališkųjų oro pajėgų bazėje maždaug 120 km į šiaurės vakarus nuo Londono.
JAV blokuoja talibų prieigą prie Afganistano vyriausybės sąskaitų JAV bankuose
08:45
Vašingtonas blokavo talibų prieigą prie Afganistano vyriausybės sąskaitų, kurias tvarko Federalinio rezervo sistema (FRS) ir kiti JAV bankai, ir siekia blokuoti jų prieigą prie beveik 500 mln. JAV dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsargų, rašo agentūra „Dow Jones“.
„Bet koks centrinio banko turtas, kuriuo Afganistano vyriausybė disponuoja Jungtinėse Valstijose, nebus suteiktas talibams“, – pareiškė prezidento Joe Bideno administracijos atstovas.
Be to, praėjusią savaitę, kai Talibanas užėmė virtinę Afganistano provincijų sostinių, JAV iždo departamentas skubiai priėmė sprendimą nutraukti JAV dolerio banknotų tiekimą į Afganistaną, kad pinigai nepatektų į talibų rankas. Tuomet jau buvo parengta išsiuntimui eilinė valiutos siunta, rašo agentūra.
Pasak „Dow Jones“, „šios priemonės yra paskutiniai diplomatinių svertų likučiai, kurie, kaip tikisi Vašingtonas, leis užkirsti kelią politinės ir humanitarinės krizės Afganistane paūmėjimui“.
Sekmadienį iš Afganistano pabėgęs šalies centrinio banko vadovas Ajmalis Ahmady žurnalistams sakė, kad centrinio banko atsargos sudaro apie 9 mlrd. JAV dolerių, tačiau beveik visi rezervai laikomi už šalies ribų.
„JAV patvirtinus priemones, pagal kurias yra blokuojama prieiga prie šių atsargų, talibams yra prieinama apie 0,1 proc. jų apimties“, – pareiškė jis.
„Šiandien per 13 JAV kariuomenės skrydžių evakuota maždaug 1100 JAV piliečių, JAV nuolatinių gyventojų ir jų šeimų“, – nurodė tas pareigūnas.
„Dabar, kai nustatėme srautą, tikimės, kad šie skaičiai didės“, – pridūrė jis.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas taip pat sakė, kad iki šiol į JAV buvo perkelta beveik 2000 „specialiųjų imigrantų“ iš Afganistano.