Teismas atidėjo spalį priimtus dviejų žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo blokuotas draudimo atvykti lankytojams iš Čado, Irano, Libijos, Somalio, Sirijos ir Jemeno taikymas, kol nagrinėjamos teisinės apeliacijos.
Trečioji D.Trumpo kelionių draudimo versija, pristatyta rugsėjo mėnesį, iškart buvo užginčyta federaliniuose apeliaciniuose teismuose Virdžinijoje ir Kalifornijoje.
Ieškovai įrodinėja, kad priemonės prieš musulmonus yra nutaikytos pažeidžiant JAV konstituciją ir kad jos nepadeda pasiekti saugumo tikslų, nors vyriausybė teigia kitaip.
Ieškovai įtikino žemesnės instancijos teismus sustabdyti priemonės įgyvendinimą, kol jie ir vyriausybės teisininkai kovoja dėl tokios politikos teisėtumo.
D.Trumpo administracija sako, kad šis draudimas yra labai svarbus JAV nacionaliniam saugumui ir užkerta kelią teroro išpuoliams.
Tačiau D.Trumpo administracija sako, kad šis draudimas yra labai svarbus JAV nacionaliniam saugumui ir užkerta kelią teroro išpuoliams. Baltieji rūmai užsitikrino tvirtą paramą Aukščiausiajame Teisme, septyniais balsais prieš du nubalsavusį už leidimą vyriausybei eiti į priekį, kol toliau svarstomos apeliacijos.
„Mūsų nenustebino Aukščiausiojo Teismo šiandienos sprendimas leisti iš karto taikyti prezidento proklamaciją, apribojančią kelionės iš šalių, keliančių didesnę terorizmo riziką. Ši proklamacija teisėta ir būtina mūsų kraštui apsaugoti“, – nurodė Baltieji rūmai.
Teisėjai sakė, jog tikisi, kad žemesnės instancijos teismai greičiau priims sprendimus ir bus galima šį politikos klausimą grąžinti Aukščiausiajam Teismui su dar vienu teisiniu iššūkiu Baltiesiems rūmams.
San Fransisko teismas šią bylą nagrinės trečiadienį, Ričmondo teismas – penktadienį.
Neribotas draudimas
Minimas draudimas taip pat taikomas žmonėms iš Šiaurės Korėjos ir kai tikriems aukšto rango pareigūnams iš Venesuelos, bet pagrindinis jo taikinys yra keliautojai iš šešių paminėtų musulmoniškų šalių.
D.Trumpas nuo pat sausio 20-osios, kai tapo prezidentu, grumiasi dėl kelionių draudimo taikymo. Pernai per rinkimų kampaniją jis ne kartą žadėjo uždrausti visiems musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas.
Šie pažadai pakirto virtinėje bylų naudotą administracijos argumentą, kad jos politika nėra nukreipta prieš musulmonus, o veikiau grindžiama saugumo poreikiais.
Pradinis draudimas turėjo galioti 90 dienų, kad JAV ir šalys, kurioms jis taikomas, turėtų laiko įgyvendinti griežtesnes ir nuodugnesnes lankytojų tikrinimo procedūras.
Po kovų teismuose šį 90 dienų draudimą birželio mėnesį pagaliau buvo leista taikyti. Taip pat imta uoliau tikrinti iš visų kitų valstybių į JAV vykstančius keleivius.
Tačiau rugsėjį baigus galioti šešioms šalims taikytam draudimas administracija bandė pakeisti jį neribotos trukmės draudimu. Iš šių valstybių sąrašo buvo išbrauktas Sudanas ir įrašytas Čadas, be to, įtraukta Šiaurės Korėja ir Venesuela.
Aktyvistai tvirtina, kad draudimas vis tiek iš esmės yra nukreiptas prieš musulmonus ir kad tai pažeistų JAV konstitucijoje įrašytas religinių teisių garantijas.
D.Trumpas praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo vienos ekstremistinės britų grupuotės paskelbtais trimis vaizdo įrašais, kuriuose juodinami musulmonai.
Prezidento kritikai sakė, jog šis žingsnis patvirtina argumentą, kad D.Trumpo imigracijos politika yra nukreipta prieš musulmonus.
„Prezidento Trumpo išankstinė antimusulmoniška nuostata nėra paslaptis – jis ne kartą tai patvirtino, taip pat ir praėjusią savaitę per „Twitter“, – sakė Omaras Jadwatas, ne pelno organizacijos „American Civil Liberties Union“ (ACLU) projekto „Immigrants' Rights Project“ direktorius.
„Gaila, kad visas draudimas kol kas gali būti taikomas, bet šiuo įsakymu nevertinami mūsų teiginių privalumai. Mes ir toliau remiame laisvę, lygybę ir tuos, kas neteisingai atskiriami nuo savo artimųjų“, – pridūrė jis.
