Komisijos ataskaitoje sakoma, kad NSA turėtų sustabdyti masinį duomenų apie pokalbius telefonu rinkimą šalies viduje, taip pat raginama sukurti naują priežiūros sistemą dėl pasaulio lyderių šnipinėjimo, užtikrinti užsieniečių privatumo apsaugą ir didesnį agentūros veiklos skaidrumą.
300 puslapių ataskaitoje pateikiamos 46 rekomendacijos, kaip turėtų būtų pertvarkyta JAV sekimo politika, reaguojant į skandalingus buvusio žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno paviešinimus, sukėlusius JAV sąjungininkų ir pilietinių teisių gynėjų pasipiktinimą.
JAV prezidentas Barackas Obama asmeniškai nurodė parengti šį dokumentą penkių teisės ir žvalgybos ekspertų komisijai. Tačiau šalies vadovui tenka balansuoti tarp tų, kurie reikalauja pokyčių, ir JAV žvalgybos bendruomenės.
Nėra jokių garantijų, kad prezidentas priims šias neįpareigojančias rekomendacijas. Tačiau jis tikriausiai apsvarstys tolesnius žingsnius per metų pabaigos atostogas Havajuose ir galbūt pateiks kokių nors užuominų sausį planuojamame kreipimesi į tautą.
Komisija paragino reformuoti slaptąjį nacionalinio saugumo teismą, išduodantį leidimus sekimo operacijoms, o Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) – liautis masiškai rinkti „metaduomenis“ apie pokalbius telefonu.
Milijardų metaduomenų failų rinkimas galėtų būti tęsiamas, tačiau ta medžiaga turėtų būti kaupiama ne NSA, o privačiose rankose, kad būtų agentūra arba teisėsauga galėtų atlikti konkrečias užklausas, jeigu iškiltų pavojus nacionaliniam saugumui.
Praėjus 12 metų po to, kai tarptautinio džihadistų tinklo „al Qaeda“ įvykdytos atakos paskatino Jungtines Valstijas paskelbti karą terorui ir sukurti naują šalies žvalgybos bei saugumo infrastruktūrą, tyrėjai paskelbė, kad tikriausiai buvo žengta per toli.
NSA šiuo metu naršo duomenis apie pokalbius telefonus ir asmenų veiklą internete, ieškodama ryšių tarp ekstremistus.
Praėjus 12 metų po to, kai tarptautinio džihadistų tinklo „al Qaeda“ įvykdytos atakos paskatino Jungtines Valstijas paskelbti karą terorui ir sukurti naują šalies žvalgybos bei saugumo infrastruktūrą, tyrėjai paskelbė, kad tikriausiai buvo žengta per toli.
„Dabar laikas žengti žingsnį atgal ir atlikti apskaitą, – sakoma ataskaitoje. – Darome išvadą, kad kai kurios institucijos, išplėstos arba įkurtos po rugsėjo 11-osios (atakų), pernelyg aukojo fundamentalius asmeninės laisvės, asmenų privatumo ir demokratinio valdymo interesus.“
Komisijos narys Richardas Clarke'as, buvęs Baltųjų rūmų padėjėjas kovos su terorizmu reikalams, perspėjo: „Mes nesakome, kad kova su terorizmu baigta.“
Tačiau jis paragino kurti mechanizmus, kurie būtų skaidresni ir prižiūrimi labiau nepriklausomų struktūrų, kad visuomenei būtų suteiktas naujas „pasitikėjimo pojūtis“.
Visame dokumente argumentuojama, kad reikia nustatyti naują pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo, privatumo ir asmenų konstitucinių teisių.
Joje tiesiogiai neraginama susilaikyti nuo užsienio lyderių šnipinėjimo, nors anksčiau šiais metais kilo didelis skandalas, kai buvo paviešinta, jog JAV žvalgyba sekė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kontaktus mobiliuoju telefonu.
Kita vertus, ataskaitos autoriai pažymi, kad JAV žvalgybos vadovai turėtų būti įpareigoti pagrįsti prezidentui ir jo padėjėjams būtinybę šnipinėti pasaulio lyderius.
Ši ataskaita buvo paskelbta tuo metu, kai Baltieji rūmai patiria didėjantį politinį spaudimą reformuoti NSA vykdomas masinio duomenų rinkimų apie telefoninius pokalbius ir veiklą internete Jungtinėse Valstijose bei visame pasaulyje.
Pasak žvalgybos vadovų, E.Snowdeno nutekinta informacija padarė reikšmingą žalą slaptosioms operacijoms prieš teroristų grupuotes, taip pat smarkiai sukompromitavo B.Obamos administraciją.
Vienas federalinis teisėjas Vašingtone šią savaitę paskelbė nutartį, jog NSA programos, pagal kurias renkami duomenys apie milijonus pokalbių telefonu ir veiklą internete tikriausiai kertasi su JAV konstitucija.
