Planui pritarė 263, o „ne“ pasakė 171 kongresmenas.
Siekiant įtikinti skeptiškai nusiteikusius demokratus ir respublikonus paremti šį planą, pataisytame jo variante numatytos papildomos 150 mlrd. dolerių mokesčių lengvatos privatiems asmenims ir kompanijoms.
Taip pat numatytos lengvatos, skatinančios naudoti alternatyvinius energijos išteklius, palengvinančias kai kurių kategorijų namų savininkų ir socialiniu požiūriu neapsaugotų piliečių padėtį.
Pirmadienį Atstovų Rūmuose atmestą įstatymo projektą ryžtingai, 74 balsais prieš 25 priėmė Senatas, ir tuo pačiu suteikė vilčių, kad jo pavyzdžiu paseks ir žemieji rūmai.
Iki rinkimų likus vienam mėnesiui, kandidatai į prezidentus Barackas Obama ir Johnas McCainas taip pat parėmė šį planą, taip padidindami spaudimą po to Atstovų Rūmų sprendimo, kuris sukėlė didelius nuostolius pasaulio rinkose.
Prezidentas George'as W.Bushas ketvirtadienį taip pat didino spaudimą – ragino Atstovų Rūmus pasekti Senato pavyzdžiu ir patvirtinti tos didžiulės finansinės pagalbos planą, perspėdamas, kad "iškilo pavojus žmonių darbo vietoms".
„Šis klausimas apima daug daugiau nei Niujorkas ir Vostritas. Tai klausimas, kuris veikia sunkiai dirbančius žmones“, – sakė G.W.Bushas, jau 14-ąjį kartą per 15 pastarųjų dienų kreipdamasis į Atstovų Rūmų narius.
„Aš manau, kad po patobulinimų, kuriuos padarė Senatas, abiejų partijų nariai Atstovų Rūmuose galės paremti šį įstatymo projektą“, – sakė G.W.Bushas ir viešai paragino kongresmenus priimti sprendimą dėl įstatymo jau šią savaitę.
Daugelis įstatymų leidėjų balsavo pirmadienį „prieš“, nes manė, jog neteisinga, kad milžiniška pagalba iš biudžeto bus suteikiama tik Volstritui, o ne eiliniams piliečiams. Kai kurie taip pat manė, jog nepriimtina, kad valstybė tiesiogiai kištųsi į situaciją rinkose.
Priimtas trečiadienį Senate įstatymo projektas, nepaisant visų pataisų, kaip ir anksčiau, numato suteikti Finansų ministerijai teisę skolintis 700 mlrd. dolerių nelikvidiems aktyvams išpirkti, kad, kaip mano jo autoriai, būtų išvengta JAV bankų sistemos žlugimo ir ilgos recesijos.
Kad įstatymo projektas būtų patrauklesnis, Senatas pakėlė federalinio bankų indėlių draudimo „lubas“ nuo 100 tūkst. dolerių (249 tūkst. litų) iki 250 tūkst. dolerių (623 tūkst. litų) ir pridėjo iki 150 mlrd. dolerių (374 mlrd. litų) mokesčių lengvatų vidurinės klasės šeimoms ir verslui.
JAV finansinė valdžia pasiūlė finansų sistemos gelbėjimo planą, neturintį pagal mastą analogų nuo ketvirtojo dešimtmečio, kai Volstritas atsidūrė ties žlugimo riba, o JAV ekonomikai iškilo ilgos ir gilios recesijos grėsmė.
Po balsavimo demokratų atstovė Nancy Pelosi kalbėjo, jog būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad „būtų išvengta ekonominės katastrofos“.
„Atskaitingumo šviesa apsaugos mokesčių mokėtojus“, – žadėjo N.Pelosi.
