Antradienį amerikiečiai išrinko visus 435 Atstovų Rūmų atstovus, 35 iš 100 senatorių ir 36 gubernatorius.
Abejuose Kongreso rūmuose daugumą turėję respublikonai išlaikė Senato kontrolę, tačiau, kaip ir pranašavo nuomonių apklausos, Atstovų Rūmuose daugumą turės Demokratų partijos atstovai.
Atstovų Rūmuose demokratai jau užsitikrino 222 vietas, respublikonai – 193. Po rinkimų Senate respublikonai turi 51 vietą, demokratai – 45.
Nors galutinių rezultatų dar laukiama, jau dabar akivaizdu, kad Kongrese dirbs rekordinis moterų ir afroamerikiečių skaičius.
Išankstiniais duomenimis, balsus atidavė rekordinis skaičius rinkėjų. Itin išaugo anksčiau ne itin aktyviai balsuodavusių amerikiečių iki 30-ies metų aktyvumas.
D.Trumpo apkaltos galimybės nemato
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius 15min teigė, kad rekordinio rinkėjų aktyvumo priežastis – stiprus susipriešinimas.
„Demokratai mano, kad Trumpas šaliai – mirtina katastrofa, o Trumpo rėmėjai mano, kad jis yra išganymas. Iš esmės balsavimas buvo skirtas įvertinti Trumpo prezidentavimą: nors jis pats niekur nekandidatavo, jo vaidmuo buvo pabrėžiamas“, – teigė politologas.
Politologas neabejoja, kad Atstovų Rūmuose bus demokratų, kurie norės inicijuoti D.Trumpo apkaltą.
„Tačiau manau, kad sveikas protas nugalės. Atstovų Rūmai gali prastumti apkaltą, tačiau jai turi pritarti du trečdaliai Senato. O šiuose rinkimuose respublikonų senatorių skaičius išaugo. Apkalta galbūt ir gražiai skambėtų, tačiau baigtųsi bergždžiai“, – tikino K.Girnius.
Anot VU TSPMI dėstytojo, Demokratų partijos vadovai supranta, kad ilgainiui apkaltos inicijavimas galėtų pakenkti jiems patiems: rinkėjams imtų atrodyti, kad partija rūpinasi ne rimtų šalies problemų sprendimu, o politiniu šou.
K.Girnius teigė nemanąs, kad Atstovų Rūmuose daugumą atkovoję demokratai galėtų daryti didesnę įtaką transatlantiniams santykiams ir sušvelninti įtampą dėl prekybos.
„Atstovų Rūmai vaidina didesnį vaidmenį nustatant JAV vidaus politiką, biudžetą ir t.t. Senatas užsienio politikoje turi daugiau įtakos, tačiau patį svarbiausia vaidmenį vaidina prezidentas“, – sakė politologas ir pridūrė, kad kai kuriais klausimas JAV užsienio politika gali sušvelnėti, tačiau tai neturės nieko bendro su rinkimų į Kongresą rezultatais.
K.Girniaus teigimu, po to, kai D.Trumpas įvedė tarifus Kinijai, o Pekinas atsakė tarifais JAV ūkininkams, jie kai kuriose valstijose nepasitenkinimą išreiškė ant rinkimų biuletenių.
„Ohajo valstijoje, kurioje yra daug ūkininkų, ir kurioje respublikonai iki šių rinkimų aiškiai dominuodavo, šįkart Respublikonų partija pralaimėjo. Turbūt dėl to, kad ūkininkai negali eksportuoti savo gaminių į Kiniją, neteko paramos“, – 15min teigė politologas.
Pasak K.Girniaus, demokratai turėjo vilčių, kad jiems pasiseks labiau, nei iš tikrųjų pasisekė. Savo ruožtu Respublikonų partija džiaugiasi, kad neprarado daugumos Senate ir nepatyrė tiek nuostolių, kiek buvo prognozuojama.
Anot politologo, šiuose rinkimuose mažiau nei tikėtasi pasisekė radikaliems kandidatams. Tai sufleruoja, kaip partijos elgsis prieš 2020-ųjų prezidento rinkimus.
„Nuo respublikonų nusigręžė priemiesčių gyventojai. Tai – labiausiai pasiturintys, išsilavinę rinkėjai, kurie norės rezultatų. Manau, kad demokratai bandys vykdyti kuo nuosaikesnę politiką, net susitarti su Trumpu, kad galėtų sakyti, jog atėję į valdžią padarė šiek tiek pažangos.
K.Girnius: „Tačiau Trumpas po šių rinkimų vėl sakys, kad ten, kur jis rėmė kandidatus į Senatą, jie nugalėjo. Trumpas, kaip kandidatas, buvo labai kovingas, griežtas ir trumpiškas, atvirai kovojo prieš imigraciją. Gali būti, kad respublikonai manys, jog išsilaikė tik todėl, kad pateisino savo ištikimo elektorato lūkesčius.“
Yra galimybė, kad ir respublikonai bus nuosaikesni. Tačiau Trumpas po šių rinkimų vėl sakys, kad ten, kur jis rėmė kandidatus į Senatą, jie nugalėjo.
Trumpas, kaip kandidatas, buvo labai kovingas, griežtas ir trumpiškas, atvirai kovojo prieš imigraciją. Gali būti, kad respublikonai manys, jog išsilaikė tik todėl, kad pateisino savo ištikimo elektorato lūkesčius“, – tikino K.Girnius.
Prognozuoja neramius prezidento rinkimus
Kalbėdamas apie didelį rinkėjų aktyvumą, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotas analitikas Justinas Mickus 15min priminė, kad paprastai kadencijos vidurio rinkimuose aktyvumas būna žemas.
„Aktyviai balsuota todėl, nes šie rinkimai buvo labai nacionalizuoti. Dažniausiai kadencijos vidurio rinkimai būna labiau lokalūs, kalbama apie valstijas ar rinkimų apygardas liečiančius klausimus. Tačiau šį kartą federalinio lygmens klausimai buvo labai svarbūs“, – teigė analitikas.
Pasak J.Mickaus, vienas svarbiausių klausimų buvo D.Trumpo prezidentavimo įvertinimas, daugiau rinkėjų pritraukė „sensacingesnės ir dramatiškesnės temos“.
Analitiko teigimu, tikėtina, kad Atstovų Rūmuose daugumą turintys demokratai bandys inicijuoti apkaltą D.Trumpui.
„Negalima sakyti, kad Demokratų partijoje laimėjo tie karingieji ar labiausiai kairiųjų pažiūrų kandidatai, tie, kurie labiausiai eskalavo Trumpo (apkaltos) klausimą – labiau ar panašiai pasisekė nuosaikiems, centristinių pažiūrų demokratams“, – teigė analitikas.
J.Mickaus teigimu, tai gali reikšti, kad dabartinė demokratų lyderė Nancy Pelosi toliau išlaikys partijos kontrolę, o ji dėl apkaltos laikosi pozicijos, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama techniniams klausimams.
Pasak analitiko, demokratai gali vykdyti tyrimus dėl D.Trumpo atsako į uragano Maria sukeltą krizę Puerto Rike, dėl prezidento mokesčių ir pan. Vis dėlto greičiausiai nebus bandoma vykdyti apkaltos dėl dramatiškiausių klausimų, pavyzdžiui, Rusijos ar interesų supainiojimo.
„Tokios pastangos bus stabdomos iš pačių demokratų pusės. Tai nereiškia, kad visai nebus tyrimų, tačiau ambicija neturi būti per didelė, nes tokia ambicija pakenktų patiems demokratams ir jie tai supranta“, – 15min sakė J.Mickus.
Pasak analitiko, kadencijos vidurio rinkimų rezultatai rodo, kad 2020-ųjų prezidento rinkimai nebus lengvai nuspėjami ar „taikūs ir civilizuoti bei grąžins mus į tas dienas, kai JAV politika buvo pagarbi“.
„Daugiau dėmesio sulaukiantys demokratų kandidatai, pavyzdžiui, Beto O'Rourke'as, nelaimėjo. Jei jis būtų nugalėjęs Teksase, tikriausiai jau šiandien būtų kotiruojamas kaip Demokratų partijos kandidatas 2020-ųjų prezidento rinkimuose.
Jis pasirodė gerai, tai jam pridės papildomų balų ir pasitikėjimo savimi, tačiau kol kas negalime pasakyti, kurie demokratai išryškėjo kaip lyderiai 2020-ųjų rinkimuose“, – tikino J.Mickus ir pridūrė, kad neabejotinai laukia agresyvi kampanija, kurioje bus daug kalbama apie D.Trumpo politikos palikimą.
Pasak jo, konkrečios temos priklausys nuo to, kaip Demokratų partijai seksis dominuoti Atstovų Rūmuose.
J.Mickus atkreipė dėmesį ir į gubernatorių rinkimus.
„Šiuo metu didelių sensacijų nematyti, tačiau trijose valstijose, kurios yra labai svarbios rinkimų apygardų teritorijų perbraižymo klausimui, nugalėjo demokratai. Tai reiškia, kad ateityje gali keistis struktūrinė JAV rinkimų aplinka.
J.Mickus: „Apskritai šiuose rinkimuose pamatėme, kad rinkimų žemėlapio sandara yra labai reikšmingas faktorius, nulemiantis rinkimų dinamiką.“
Tai gali būti gerai tuo atveju, jei esi demokratas ar nepriklausomas kandidatas. Apskritai šiuose rinkimuose pamatėme, kad rinkimų žemėlapio sandara yra labai reikšmingas faktorius, nulemiantis rinkimų dinamiką“, – sakė jis.
Pasak analitiko, svarbu ir tai, kad Floridoje buvo balsuojama dėl įstatymo suteikti balso teisę 1,5 mln. žmonių, kurie buvo nuteisti dėl smulkių nusikaltimų.
„Jiems ši teisė bus grąžinta. Tai reiškia, kad atsiras naujų rinkėjų, tikėtina, jog dauguma palaikys demokratus“, – pridūrė J.Mickus.