„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.
Vieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V.Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“
Lenkijos URM anksčiau citavo užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau, kuris nurodė, kad po konsultacijų su prezidentu Andrzejumi Duda buvo nutarta, jog visi Lenkijos turimi naikintuvai bus „nedelsiant ir be atlygio“ perduoti JAV vyriausybės žinion ir perdislokuoti į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.
Tuo pačiu metu Lenkija prašo JAV aprūpinti ją naudotais naikintuvais, pagal savo pajėgumus daugmaž atitinkančius MiG-29, sakoma pranešime.
Ten pat nurodoma, kad „Lenkija pasiruošusi nedelsdama nustatyti šių lėktuvų pirkimo sąlygas“.
Lenkijos vyriausybė taip pat paragino kitas NATO sąjungininkes, turinčias naikintuvų MiG-29, pasekti jos pavyzdžiu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.
Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baimindamosi kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.
Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį, kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.
„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M.Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store.
Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.
Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama vis daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.
Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.
Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.
„Reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių“
Bet nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savaitgalį pareiškė, kad lėktuvų tiekimo Ukrainai klausimas aktyviai aptarinėjamas, V. Nuland atsisakė prisiimti įpareigojimą Vašingtonui paremti ar palengvinti mainus su Lenkija.
„Aš ir toliau laikysiuosi labai tvirtos abipartinės šio komiteto nuomonės, kad šie lėktuvai turi būti nugabenti į Ukrainą“, – sakė ji Užsienio reikalų komitetui Senate.
„Šiuo atveju reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, o sąjungininkų ir net administracijos narių nuomonės išsiskiria“, – pabrėžė V.Nuland.
Keli senatoriai jai sakė, kad labai svarbu skubiai nuskraidinti lėktuvus į Ukrainą.
„Norėtume, kad tie lėktuvai ten būtų buvę dar vakar“, – sakė senatorius Benas Cardinas.
„Taigi, jei dėl papildomų biurokratinių kliūčių vėluojama tai padaryti, manau, kad norime apie tai žinoti“, – pridūrė jis.
V.Nuland teigė, kad Lenkijai, kuri ribojasi su Ukraina, trumpuoju laikotarpiu labai svarbu, kad ji „naudotųsi visišku NATO aljanso oro erdvės saugumu“.
Atsižvelgdamos į tai, kad Lenkija yra arti šalies, kur vyksta karas, Jungtinės Valstijos taip pat „svarsto galimybę Lenkijoje dislokuoti kelias (raketų kompleksų) „Patriot“ baterijas“, sakė ji.
