Kongreso narė Alexandria Ocasio-Cortez, apsilankiusi keliuose migrantų sulaikymo centruose, rašė apie siaubingas sąlygas.
„Žmonės geria iš klozetų, pareigūnai juokiasi Kongreso narių akivaizdoje. Papasakojau apie tai jų viršininkams. Jie teigė, kad pareigūnai patiria stresą ir kartais elgiasi impulsyviai. Jokio atskaitingumo“, – tviteryje rašė A.Ocasio-Cortez.
Su migrantėmis iš Centrinės Amerikos susitikusi Kongreso narė perpasakojo iš jų išgirstas istorijas – moterys tikino jau 15 dienų negalėjusios pasinaudoti dušu.
Viena moteris įstatymų leidėjams teigė, kad, pareigūnų paprašiusi vandens, ji išgirdo, jog gertų iš klozeto.
„Paskutiniame centre nesijaučiau saugi nuo pareigūnų“, – A.Ocasio-Cortez teigė CNN. Pasak Kongreso narės atstovo spaudai Corbino Trento, ji šaukė ant pasienio apsaugos agentų, bandžiusių pasidaryti su ja asmenukę.
Anksčiau A.Ocasio-Cortez buvo pavadinusi šiuos sulaikymo centrus „koncentracijos stovyklomis“. JAV holokausto memorialo muziejui pasmerkus tokių analogijų vartojimą kitame nei holokausto kontekste, daugiau nei 140 holokaustą ir genocidą tyrinėjančių istorikų parašė atvirą laišką, kritikuojantį tokią muziejaus poziciją.
Kongreso narė Madeleine Dean tviteryje rašė, kad „sąlygos yra gerokai prastesnės negu galėjome įsivaizduoti“, vadino situaciją „žmogaus teisių krize“.
„15 moterų, kurių amžius siekia 50–60 metų, miega mažose cementinėse kamerose, be tekančio vandens. Kelios savaitės be dušo. Visos jos atskirtos nuo jų šeimų“, – rašė M.Dean.
JAV pasienio apsaugos tarnybos operacijų vadovas Brianas Hastingsas neigė kaltinimus, kad migrantų sulaikymo centruose migrantai verčiami gerti iš klozetų.
„Gėrimas iš klozetų yra visiška netiesa“, – tikino B.Hastingsas.
„Kai įsiveržiau į kamerą, kurioje laikomos moterys, ir pradėjau su jomis kalbėti, viena jų pareigūnų elgesį apibūdino kaip „psichologinį terorą“ – (pasakojo) apie pažadinimą naktį be jokios priežasties, vadinimą jas kekšėmis ir t.t. Pasakykite, kuo tai susiję su „finansavimo trūkumu?“, – tviteryje rašė A.Ocasio-Cortez.
A.Ocasio-Cortez: „Kai įsiveržiau į kamerą, kurioje laikomos moterys, ir pradėjau su jomis kalbėti, viena jų pareigūnų elgesį apibūdino kaip „psichologinį karą“ – (pasakojo) apie pažadinimą naktį be jokios priežasties, vadinimą jas kekšėmis ir t.t. Pasakykite, kuo tai susiję su „finansavimo trūkumu?“
Praeitą mėnesį didelio atgarsio visuomenėje sulaukė pranešimai apie apie prastas higienos ir sveikatos sąlygas JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnybos kontroliuojamuose sulaikymo centruose Teksase.
Tuomet teisininkai, gydytojai ir advokatai teigė, kad sulaikymo centruose vaikams nesuteikiamas muilas, dantų pasta, jie neturi galimybių pasinaudoti dušu.
Savaitgalį federalinis teisėjas įsakė CBP leisti sveikatos apsaugos ekspertams įvykdyti patikrinimą centruose, kuriuose laikomi imigrantų vaikai.
Birželį amerikiečius supykdė ir internete paplitusi nuotrauka, kurioje – nuskendęs salvadorietis ir jo 23 mėnesių amžiaus dukra. Nevilties apimta šeima bandė kirsti Meksikos–JAV sieną Rio Grandės upe.
Uždara grupė patyčioms
Pirmadienį tiriamosios žurnalistikos grupė „ProPublica“ atskleidė uždarą „Facebook“ grupę, kurioje buvę ir esami sienų apsaugos tarnybos agentai dalijasi juokeliais apie migrantų mirtis, žeminančiai atsiliepia apie lotynų amerikiečių kilmės įstatymų leidėjus.
2016 metais sukurta grupė turi apie 9 500 narių. Jos aprašyme grupė vadinama forumu „linksmoms“ ir „rimtoms“ diskusijoms apie darbą sienų apsaugos tarnyboje. „Prisimink, kad šioje šeimoje niekada nesi vienas“, – rašoma grupėje.
Grupėje – patyčios iš įstatymų leidėjų, pavyzdžiui, sufabrikuota nuotrauka, kurioje A.Ocasio-Cortez atlieka oralinio sekso aktą migrantų sulaikymo centre. Kitoje sufabrikuotoje nuotraukoje ją prie tarpukojo neva lenkia prezidentas Donaldas Trumpas.
„Šie komentarai ir meme'ai kelia didžiulį nerimą. Jie aiškiai yra ksenofobiški ir seksistiški“, – „ProPublica“ žurnalistams teigė sociologas Danielis Martinezas iš Arizonos universiteto.
Šie feisbuko įrašai, pasak jo, atspindi „CBP išplitusią žiaurumo kultūrą, nukreiptą į imigrantus“. D.Martinezo teigimu, tai nėra tik keli netinkamai besielgiantys agentai – keli šaukštai deguto medaus statinėje.
Kongreso nario Joaquino Castro teigimu, šios diskusijos patvirtina pačią blogiausią į JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnybą nukreiptą kritiką.
J.Castro: „Akivaizdu, kad tai – agentai, kurie prarado jautrumą iki tokio lygio, jog tapo pavojingi migrantams ir bendradarbiams.“
„Akivaizdu, kad tai – agentai, kurie prarado jautrumą iki tokio lygio, jog tapo pavojingi migrantams ir bendradarbiams“, – sakė J.Castro ir pridūrė, kad vulgarius komentarus rašę agentai nenusipelnė dėvėti uniformą, reprezentuojančią Jungtines Valstijas.
Nariams diskutuojant apie būsimą A.Ocasio-Cortez ir kongresmenės Veronicos Escobar vizitą sulaikymo centruose, jos buvo vadinamos necenzūriniais žodžiais, buvo juokaujama apie fizinį jų užpuolimą.
„ProPublica“ dėl „Facebook“ grupės susisiekė su trimis CBP atstovais spaudais – informavo apie tris agentus, dalyvavusius grupės diskusijose. CBP kol kas nieko neatsakė.
Tyrimą anglų kalba rasite čia.
„Pavojingai per daug“ žmonių
Gegužę Vidaus saugumo departamento generalinis inspektoriaus ataskaitoje, sudarytoje po netikėto patikrinimo El Paso „Del Norte“ sulaikymo centre Teksase, teigiama, kad čia laikoma „pavojingai per daug“ migrantų, o sąlygos – antisanitarinės.
Pasak inspektoriaus, 125 žmones talpinti galinčiame centre gegužės 7 dieną buvo 750 migrantų, 8 dieną – 900 migrantų.
Ataskaita: „Matėme, kad sulaikytieji kamerose stovi ant klozetų, kad atlaisvintų vietos ir erdvės kvėpavimui, tačiau taip apriboja prieigą prie tualetų.“
„Matėme, kad sulaikytieji kamerose stovi ant klozetų, kad atlaisvintų vietos ir erdvės kvėpavimui, tačiau taip apriboja prieigą prie tualetų“, – rašoma ataskaitoje.
Kameroje, galinčioje talpinti daugiausia 12 žmonių, buvo 76 sulaikytieji, kitoje tokio pat dydžio kameroje – 41. Kitoje patalpoje, kurio daugiausia galima laikyti 35 žmones, jų buvo 155.
„CBP nesugebėjo užtikrinti higienos sąlygų kamerose. Esant ribotai prieigai prie dušų ir švarių rūbų, sulaikytieji nešvarius rūbus dėvėdavo kelias dienas ar savaites“, – rašoma ataskaitoje.
