Žurnalistų šaltiniai Turkijos diplomatinėje tarnyboje teigė, kad pirmasis JAV karo laivas per Bosforo sąsiaurį turėjo praplaukti jau trečiadienį, bet tai neįvyko.
Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ netrukus pranešė, kad sprendimas buvo pakeistas dėl abiejų laivų, o amerikiečiai Ankaros apie tai dar nebuvo informavę.
Praėjusią savaitę Turkija kaip tik buvo paskelbusi, kad diplomatiniais kanalais sulaukė žinių, jog į Juodąją jūrą atplauks du JAV karo laivai ir čia sukiosis iki gegužės 4 dienos.
Vašingtonas, tiesa, apie tai oficialiai taip ir nepranešė. Kita vertus, Pentagono pareigūnai vėliau "Politico" teigė, kad nieko netikėto neturėjo vykti.
Esą karo laivai - eskadriniai minininkai - visiškai įprastai ir "nesiunčiant jokio signalo" turėjo atplaukti į Juodąją jūrą. Tokių "judėjimų" per metus įvykdoma aštuoni ar devyni.
JAV karinių jūrų laivyno laivai iš tiesų į regioną atsiunčiami gana dažnai – taip rodoma parama Ukrainai, kurios rytuose prorusiški separatistai, padedami Rusijos, 2014 metais įplieskė karinį konfliktą.
Tiesa, atsinaujinus susirėmimams Rytų Ukrainoje, anot Pentagono atstovo, nuspręsta šį tranzitinį manevrą atšaukti - esą nenorima be reikalo eskaluoti padėties ir provokuoti Rusijos.
Pagal 1936 metais pasirašytą Montro konvenciją JAV privalo Turkijai prieš 15 dienų pranešti apie karo laivus, Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais siunčiamus į regioną. Ta pati sutartis numato, kad užsienio šalių karo laivai Juodojoje jūroje gali būti 21 dieną.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa padidėjo, kai Rusija ėmė telkti karines pajėgas prie šalies sienos su Ukraina, o ties kontaktine linija padaugėjo susirėmimų.
Tiesa, JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę kaip tik telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pastarajam pasiūlė trečiojoje šalyje surengti viršūnių susitikimą bei taip „deeskaluoti įtampą“.
Gali būti, kad karo laivų siuntimas į Juodąją jūrą atšaukiamas siekiant parodyti Kremliui, jog JAV nusiteikusios kalbėtis, o ne pyktis.
