D.Trumpas tai pasakė per pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Turkijos prezidentūra šį pokalbį vadino „produktyviu“ o Baltieji Rūmai jį gyrė kaip „strateginės partnerystės“ patvirtinimą.
„Ponas Trumpas teigė davęs aiškų nurodymą, po kurio ginklai nebebus tiekiami YPG (kurdų „Liaudies apsaugos daliniams“); iš esmės jis pasakė, kad šios nesąmonės turėjo baigtis anksčiau“, – spaudos konferencijoje Ankaroje pareiškė M.Cavusoglu.
Baltieji Rūmai JAV karinius ketinimus YPG atžvilgiu komentavo mažiau, bet patvirtino, kad D.Trumpas R.T.Erdoganui pranešė „apie planus pakeisti karinę paramą partneriams Sirijoje, nes koviniai veiksmai Rakoje baigti, o mes pereiname į stabilizavimo etapą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupuotė „Islamo valstybė“ ten nebegrįštų“.
Jungtinės Valstijos sukarintus YPG dalinius Sirijoje iki šiol laikė veiksmingiausiu ginklu prieš IS džihadistus.
„Grėsmė, siekianti suskaldyti Siriją“
„Natūralu, kad šiuos pranešimus sutikome su džiaugsmu“, – teigė M.Cavusoglu ir pridūrė: „Žinoma, norime, kad tai taptų tikrove“.
Pastaraisiais mėnesiais YPG pajėgos atkovojo naujų teritorijų iš „Islamo valstybės“, įskaitant buvusią džihadistų sostinę Raką, esančią Sirijos šiaurėje.
Tačiau Turkija YPG ir šios grupės politinį sparną – Demokratinės sąjungos partiją (PYD) – laiko „teroristinėmis“ grupuotėmis, susijusiomis su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).
M.Cavusoglu pakartojo, kad Turkija YPG laiko „grėsme“, siekiančia suskaldyti Siriją.
PKK, kurią Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant JAV, laiko „teroristine“ grupuote, nuo 1984 metų kovoja su Ankaros vyriausybe.
Santykiai tarp JAV ir Turkijos įtempti nuo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos laikų dėl Vašingtono paramos YPG ir atsisakymo išduoti Pensilvanijos valstijoje gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną, kaltinamą organizavus pernai mėgintą įvykdyti perversmą.
F.Gulenas šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Dvišaliai santykiai gali dar labiau pašlyti dėl Niujorke planuojamo Turkijos ir Irano pilietybes turinčio prekiautojo auksu Rezos Zarrabo ir turkų banko „Halkbank“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Mehmeto Hakano Atillos teismo. Jiedu yra kaltinami apeidinėdavę JAV sankcijas Iranui.
Šis teismo procesas turi prasidėti kito mėnesio pradžioje, tačiau baiminamasi, kad priėmus kaltinamąjį nuosprendį vienas ar daugiau Turkijos bankų sulauks baudų.
