Per ilgai trukusį abiejų pagrindinių JAV partijų inicijuotą tyrimą, vadovaujamą dviejų buvusių įstatymų leidėjų, buvo nustatyta, kad žvalgybos pareigūnai ir kariškiai naudojo kankinimus, taip pat „žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai“ elgėsi su suimtaisiais Afganistane, Irake, kalėjime Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje ir kitur, pažeidžiant JAV ir tarptautinius įstatymus.
Viena iš šios komisijos vadovų Asa Hutchinson, buvusi respublikonė įstatymų leidėja, dirbusi ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijoje, pareiškė, kad „mes padarėme apgailėtiną, tačiau neišvengiamą išvadą, jog Jungtinės Valstijos išties vykdė tai, kas aiškiai yra kankinimai“.
577 puslapių ataskaita, prie kurios parengimo prisidėjo teisinių konsultacijų organizacija „The Constitution Project“, žymi iki šiol išsamiausias nevyriausybinių organizacijų pastangas įvertinti praeitame dešimtmetyje Amerikos pareigūnų naudotus tardymo metodus.
Šis dokumentas grindžiamas dešimtimis parodymų, kuriuos buvusiais Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnų ir kitų svarbių veikėjų. Tuo tarpu analogiško Senato tyrimo išsami ataskaita dar nėra viešai paskelbta.
Šiurkštūs tardymo metodai, naudoti po rugsėjo 11-osios atakų, taip ir nesuteikė vertingos informacijos, o JAV vyriausybė anksčiau juos smerkdavo kaip kankinimus ir išnaudojimą, kai tokius metodus pasitelkdavo kitos šalys, sakoma ataskaitoje.
Pakantumas kankinimams kertasi su šalies vertybėmis ir „smarkiai sumažino Amerikos gebėjimą sudaryti svarbius aljansus visame pasaulyje“, sakė kitas šios komisijos pirmininkas Jamesas Jonesas, buvęs Kongreso narys demokratas, dirbęs JAV ambasadoriumi Meksikoje, vadovaujant buvusio prezidento Billo Clintono administracijai.
Tardytojų naudoti kankinimai niekada nebuvo tiesiogiai sankcionuoti – jie veikiau buvo „aukščiausių šalies civilinių ir karinių vadovų priimtų sprendimų“ rezultatas, įskaitant nutarimą, jog Ženevos konvencija neturi būti taikoma tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ ir Talibano kovotojams, ir kad CŽV gali naudoti šiurkščius tardymo metodus prieš „didelės vertės“ suimtuosius, teigia tyrėjai.
G.W.Busho administracijos pareigūnai leido CŽV darbuotojams naudoti tokius tardymo metodus prieš suimtuosius, laikytus slaptuose kalėjimuose, dar žinomuose kaip „juodosios vietos“, veikusiuose Tailande, Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje, o ši taktika sukėlė daug teisinių problemų tų šalių vyriausybėms, sakoma studijoje.
Tuometis gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas leido naudoti JAV kariniame kalėjime Gvantanamo įlankos bazėje Kuboje tardymo metodus, „tarp kurių buvo draudimas užmigti, (laikymas) įtemptose pozose, apnuoginimas, jutiminė izoliacija ir suimtųjų gąsdinimas šunimis“. Vėliau tie metodai buvo naudojami Irake.
Šioje ataskaitoje dėmesys sutelkiamas į veiksmus per G.W.Busho kadenciją, tačiau taip pat nurodoma, jog slaptą suimtųjų perkėlimą į užsienį naudojo ir B.Clintono administracija.
Komisija kaltina dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą laikiusis perdėto slaptumo dėl jo administracijos elgesio su suimtaisiais, taip pat dėl bepiločių lėktuvų atakų Pakistane ir Jemene.
Nors JAV pareigūnai, leidę plačiai naudoti kankinimus, siekė gerų tikslų – mėgino užkirsti kelią teroro atakoms ateityje – svarbu, kad amerikiečiai suvoktų, kad vyko, pabrėžiama ataskaitoje.
Šiame dokumente kankinimų naudojimas po rugsėjo 11-osios atakų gretinamas su japonų kilmės amerikiečių internavimu per Antrąjį pasaulinį karą.
„Tai, kas vienu metu buvo laikoma suprantamu ir pateisinamu elgesiu, vėliau gali tapti istorinio apgailestavimo priežastimi“, – rašo tyrėjai.
Komisija ragina išsilaipinti CŽV ir kitų vyriausybės struktūrų dokumentus, susijusius su kankinimų tyrimais, įskaitant Senato žvalgybos komiteto tyrimą, siekiant pateikti išsamią ataskaitą visuomenei.
Ataskaitoje taip pat raginama pakeisti baudžiamosios teisės nuostatas, siekiant užkamšyti spragas, leidžiančias vyriausybės teisininkams įvardyti šiurkščius tardymo metodus kaip neprilygstančius kankinimams.
Taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė Raudonajam Kryžiui „nedelsiant“ susisiekti su kaliniais, o Pentagono arba CŽV pareigūnams uždrausta prašyti medicinos profesionalų pagalbos, prižiūrint arba sankcionuojant šiurkščius tardymus.
11 narių komisija nerado bendro sutarimo dėl prieštaringai vertinamo Gvantanamo įlankos kalėjimo, tačiau dauguma jų pasmerkė neribotą kalinimą kaip „nepakenčiamą ir netoleruotiną“ bei ragino uždaryti tą sulaikymo centrą.
Ataskaitoje taip pat reikalaujama, kad B.Obamos administracija liautųsi jėga maitinusi bado streiką paskelbusius Gvantanamo kalinius. Šiuo metu daugiau nei 40 suimtųjų atsisako maisto, protestuodami prieš jų kalinimą be nustatyto paleidimo termino.
