„Palaikome ryšį su savo postais pasaulyje. Jie pradėjo ministrų kabinetų informavimo procesą, kad dokumentai gali būti paskelbti artimiausioje ateityje, – nurodė Ph.Crowley. – Tai nebus naudinga.“
Pareigūnas pridūrė, kad „WikiLeaks“ sprendimas viešinti slaptus dokumentus yra „kenksmingas mūsų nacionaliniam saugumui. Dėl jo kyla pavojus gyvybėms. Dėl jo kyla pavojus nacionaliniams interesams“.
Pasak Ph.Crowley, diplomatiniame susirašinėjime su JAV atstovybėmis visame pasaulyje „esama mūsų pokalbių su ministrų kabinetų pareigūnais, su privačiais piliečiais“.
„Ši kasdienė veikla neatsiejama nuo tikėjimo, kad mes galime konfidencialiai perteikti savo požiūrį kitoms vyriausybėms“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad tokio pasitikėjimo sutrikdymas „padarys poveikį“.
„Šie viešinimai... sukurs įtampą tarp mūsų diplomatų ir mūsų draugų visame pasaulyje“, – aiškino Ph.Crowley.
„WikiLeaks“ nenurodė, kokius dokumentus planuoja paskelbti, tik informavo, kad bus paviešinta „septynis kartus daugiau“ įrašų negu ankstesniuose failuose, susijusiuose su Irako karu. Pastarąjį kartą tinklalapis paviešino apie 400 tūkst. įslaptintų dokumentų.
Planuojamas masinis slaptos medžiagos paviešinimas būtų jau trečiasis: liepą „WikiLeaks“ paskelbė 77 tūkst. slaptų JAV dokumentų, susijusių su Afganistano karu.
„WikiLeaks“ argumentuoja, kad paskelbus JAV karių 2004–2009 metais pateiktus raportus apie incidentus, buvo atskleista daugiau informacijos apie abu karo konfliktus, taip pat susijusios su galimai Irako pajėgų vykdytais kankinimais. Šios ataskaitos taip pat rodo, kad Irake žuvo apie 15 tūkst. civilių daugiau, nei buvo skelbta anksčiau.
„WikiLeaks“ savo pranešimą paskelbė pirmadienį, kitą dieną po to, kai Švedija išdavė tarptautinį arešto orderį tinklalapio įkūrėjui Julianui Assange'ui, kuris yra Australijos pilietis.
J.Asseange'ą ketinama apklausti byloje, kurioje jis kaltinamas išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu.
