„Tai prastas sandoris. Mes pavadinome jį rusų geopolitiniu projektu, keliančiu grėsmę Europos energetiniam saugumui ir Ukrainos rytiniame mūsų NATO sąjungininkių sparne saugumui“, – sakė atstovas.
Jis pažadėjo, kad JAV administracija ir toliau trukdys užbaigti dujotiekio tiesimą, taip pat remdamasi ir jau priimtais įstatymais.
Pagal planą Baltieji rūmai gegužę turi pateikti Kongresui eilinę ataskaitą apie taikytas priemones prieš „Nord Stream 2“. Manoma, kad tuomet gali būti paskelbta naujų sankcijų projektui.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Nord Stream 2“ klojamas greta nuo 2011 metų pabaigos veikiančio tokio paties pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
Naujo vamzdyno tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.
Be Jungtinių Valstijų, „Nord Stream 2“ priešinasi grupė Europos valstybių, įskaitant Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą ir kitas dvi Baltijos šalis, kurios perspėja, jog žemynas taps labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo, o Maskva gali dujotiekį panaudoti kaip politinio poveikio priemonę. Tuo tarpu Vokietija šį projektą palaiko ir teigia, jog jis yra ekonominis, nors ir turi politinę potekstę.
Projektą vystanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, šio mėnesio pradžioje skelbė, jog dujotiekis nutiestas 95 procentais.
