Tokią išvadą galima padaryti pažvelgus į keletą JAV žiniasklaidoje kažkodėl garsiai nenuskambėjusių pranešimų apie planuojamas milijardines išlaidas: jos skirtos statyti gamyklas, kuriose bus atnaujintas ir padidintas JAV branduolinis arsenalas.
Straipsnio autoriai siūlo atkreipti dėmesį į stebinantį kontrastą: vos D.Trumpui paskelbus, kad jis su Kim Jong Unu susitiks su birželio 12 dieną Singapūre, Pentagonas ir Energetikos departamentas pareiškė planuojantys Savanos upės komplekse Pietų Karolinos valstijoje pradėti statyti patalpas, kuriose bus gaminami naujos kartos branduoliniai ginklai.
Iš pradžių šiame komplekse buvo ketinama senus branduolinius ginklus paversti branduoliniu kuru, kuris būtų panaudotas JAV miestų apšvietimui.
Pentagonas vasarį paviešintoje ataskaitoje tokius veiksmus teisino teigdamas, kad Šiaurės Korėja jau sugeba „neteisėtai gaminti branduolines galvutes“.
Tuo tarpu praeitą savaitę Atstovų rūmų strateginių pajėgų pakomitetyje buvo patvirtinti D.Trumpo administracijos planai kurti naują mažos sprogstamosios galios branduolinį ginklą, kurį galima paleisti iš povandeninių laivų.
Esą taip JAV pasivytų patobulintus Rusijos branduolinius ginklus.
Pakomitečio pirmininkas Mike'as Rogersas teigė, kad toks sprendimas – reakcija į naujas ginklavimosi varžybas su Maskva.
M.Rogersas: „Komitetas žino, kaip toli Rusija pažengė branduolinių ginklų srityje. Tai išblaivo ir kelia siaubą.“
Kovą D.Trumpas teigė ketinąs susitikti su Rusijos prezidentu V.Putinu aptarti ginklavimosi varžybas, kurios, jo žodžiais, „darosi nebekontroliuojamos“. Tiesa, kol kas dėl susitikimo nebuvo susitarta.
„Komitetas žino, kaip toli Rusija pažengė branduolinių ginklų srityje. Tai kelia siaubą ir ragina atsibusti“, – kalbėjo M.Rogersas.
Arsenalo didinimas – derybų strategija?
„The New York Times“ siūlo neatmesti galimybės, kad JAV branduolinio arsenalo didinimas yra derybų strategija: esą D.Trumpas tokių planų gali atsisakyti dar prieš imant juos įgyvendinti.
Vis dėlto tai nėra pirmas kartas, kai JAV didina savo branduolinius pajėgumus bandydama įtikinti ne tokias galingas šalis atsisakyti saviškių.
Tiesą sakant, nelygybė buvo įtvirtinta Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje, įsigalėjusioje 1970 m. Tuomet visoms šalims, kurios dar neturėjo bombų, buvo uždrausta gaminti branduolinius ginklus.
Izraelis, Pakistanas ir Indija niekada neprisijungė prie sutarties, Šiaurės Korėja pasirašė, tačiau vėliau pasitraukė.
Sutartyje reikalaujama, kad branduolinės galios – JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – judėtų „ginklavimosi varžybų nutraukimo ir branduolinio nusiginklavimo“ link bei visiškai užbaigtų savo branduolines programas.
Praėjus dviem dešimtmečiams po Berlyno sienos griuvimo, tiek JAV, tiek Rusija gali teigti, kad įgyvendino sutartyje nurodytus pažadus: pasirašius keletą rimtų ginklų kontrolės susitarimų sumažėjo panaudojimui paruoštų branduolinių ginklų skaičius.
Abi šalys šiuo metu turi po 1 550 panaudojimui paruoštų branduolinių ginklų. Dar tūkstančiai laikomi atsargoje.
Galas tarptautiniams susitarimams
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama tikino, kad JAV neturėtų raginti kitų šalių atsisakyti branduolinių programų tol, kol pats Vašingtonas saviškę tik plečia.
Vis dėlto nemažai jo patarėjų vėliau sakė, kad B.Obama galėjo padaryti daugiau, jog sumažintų JAV branduolinį arsenalą.
D.Trumpas juda priešinga linkme. Pastaruoju metu buvo kruopščiai peržiūrėtas egzistuojantis arsenalas ir imta ruoštis dienai, kai jis galės būti padidintas.
Jei Strateginių ginklų mažinimo sutartis nebus pratęsta dar penkeriems metams, 2021 m. vasarį išnyks visi amerikiečių ir rusų branduolinių ginklų arsenalų apribojimai. Tuo pat metu D.Trumpas, jei dar kartą išrinktas prezidentu, pradėtų savo antrąją kadenciją.
Savo ruožtu JAV vyriausybė daro viską, kad pademonstruotų, jog ruošiasi naujai branduolinių ginklų erai.
Savanos upės komplekse bus gaminamos mažos atominės bombos, kurios, detonuotos kovinės galvutės viduje, suveikia tarsi degiklis, galintis uždegti kur kas didesnę termobranduolinio kuro masę.
Rezultatas? Už Hirošimą sunaikinusią atominę bombą tūkstantį kartų galingesnis sprogimas.
Dauguma tokių bombų ne didesnės už greipfrutą, todėl jos itin kompaktiškos ir pakankamai lengvos, kad tilptų ant ilgo nuotolio balistinių raketų.
Tai – viena iš technologijų, kurias Šiaurės Korėja bandė išsiaiškinti, o galbūt jau spėjo perprasti.
Sunku rasti pasiteisinimų
Tokios mažos bombos ligi šiol buvo gaminamos Los Alamos branduolinių ginklų laboratorijoje Naujojoje Meksikoje. Joje dienos šviesą išvydo pirmieji JAV branduoliniai ginklai.
Vis dėlto 2015 m. B.Obamos administracija paskelbė planuojanti nutraukti sutartį su laboratorija. Dėl tokio sprendimo kaltos daugybė gamybinių ir su saugumu susijusių nesėkmių, įskaitant nesugebėjimas sudaryti planą, kaip per metus pagaminti iki 80 mažų bombų.
Po sutarties nutraukimo Los Alamos laboratorijoje per metus bus pagaminta 30 mažų bombų, tuo tarpu Pietų Karolinoje – 50.
„The New York Times“ rašo, kad tai – signalas, jog grįžtama prie naujų ginklų gamybos.
Visai neseniai D.Trumpas pareiškė pasitraukiantis iš 2015 m. pasirašyto branduolinio susitarimo, dėl kurio Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą. Prezidentas sprendimą grindė sutarties sąlygomis, neva leidžiančiomis Teheranui vieną dieną sugrįžti prie branduolinių galvučių gamybos.
Sprendimą per metus pagaminti iki 80 nedidelių bombų būtų galima pateisinti baime, esą ginklų viduje esantis plutonis laikui bėgant pasens. Tokiu atveju ginklai galiausiai taptų visiškai nenaudingi.
Vis dėlto 2006 m. nustatyta, kad plutonis sensta ne taip sparčiai, kaip buvo manyta – jis patikimai tarnauja šimtmetį ar daugiau.
„Nereikia jokių naujų bombų jokioms kovinėms galvutėms, – teigė Gregas Mello iš tyrimų centro „Los Alamos Study Group“. – Yra tūkstančiai bombų, kurias galima panaudoti.“
