JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley sakė, kad ištekliai „galėtų būti sumažinti ir perkelti, arba didinant pajėgų parengtį žemyninėse JAV, arba perkeliant“ juos į Ramiojo vandenyno regioną.
Šie jo komentarai pasirodė M.Milley skrendant į Briuselyje rengiamas derybas su savo kolegomis NATO, o Prancūzijai rengiantis šios šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir Burkina Faso, Čado, Nigerio, Malio ir Mauritanijos lyderių deryboms.
M.Milley sakė, kad jo vadovas gynybos sekretorius Markas Esperis dar neapsisprendė, kokių pokyčių bus imtasi.
„Rengiame variantus sekretoriui aptarti. Rengiame tuos variantus koordinuodamiesi su savo sąjungininkais ir partneriais“, – teigė M.Milley.
Lapkritį Malyje žuvo 13 Prancūzijos antiteroristinės operacijos „Barkhane“ narių, per operaciją šalies šiaurėje susidūrus dviem sraigtasparniams. Po šio incidento, išprovokavusio vietos demonstracijų, E.Macronas nori, kad Sachelio šalių lyderiai viešai pakartotų, jog palaiko Prancūzijos karinį buvimą regione. Prancūzija regione yra dislokavusi apie 4500 karių.
Tuo metu Jungtinės Valstijos sako per artimiausius kelerius metus norinčios sumažinti Afrikoje dislokuotų savo karių skaičių ir daugiau dėmesio skirti reaguojant į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.
Afrikoje rotaciniu pagrindu dislokuota apie 7 tūkst. JAV specialiųjų pajėgų narių, kurie dalyvauja bendrose operacijose su nacionalinėmis pajėgomis, kovojančiomis su džihadistais, ypač Somalyje.
Dar 2 tūkst. karių maždaug 40 Afrikos valstybių vykdo mokomąsias misijas ir dalyvauja bendrose operacijose, pavyzdžiui, Prancūzijos antiteroristinėje operacijoje „Barkhane“ Malyje, kur amerikiečiai daugiausia teikia logistinę pagalbą.
Prancūzų nerimas
Vienas iš Pentagono svarstomų variantų gali būti uždaryti dronų bazę šiaurės Nigeryje esančiame Agadese. Tai yra svarbi JAV žvalgybos platforma Sachelio regione, bet apskaičiuota, kad ji kainavo apie 100 mln. dolerių (89,8 mln. eurų).
M.Milley pabrėžė, kad kol kas nepriimta jokių sprendimų, ir patikino, kad JAV visiškai nesitraukia iš Afrikos.
„Pajėgų ekonomija nereiškia nulio“, – tvirtino jis.
Tačiau prancūzų pareigūnams tai kelia nerimą, o šaltinis iš prezidentūros sakė, kad JAV įdėjo „nepakeičiamą“ indėlį į operacijas Sachelyje, ypač žvalgybos ir degalų papildymo ore srityse.
„Negalėtume to gauti iš kitų partnerių, ypač kalbant apie žvalgybą“, – sakė tas šaltinis Eliziejaus rūmuose. Paryžius „visais lygiais“ dalysis savo nerimu su Jungtinėmis Valstijomis, pridūrė pašnekovas.
NATO kariuomenių vadai šią savaitę susitinka aptarti Aljanso mokymo misijų Irake ateities. NATO kontingentas įšaldė savo mokymo misijas Irake, siekdamas užtikrinti savo pajėgų saugumą, po to, kai per JAV antskrydį Bagdade anksčiau šį mėnesį buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas Qasemas Soleimani.
Sausio 5-ąją Irako parlamentas pritarė rezoliucijai, kuria raginama iš šalies išvesti užsienio pajėgas, įskaitant maždaug 5200 amerikiečių karių, kurie padeda vietos pajėgoms kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“. Šis irakiečių įstatymų leidėjų sprendimas supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir iškėlė klausimų dėl tarptautinių operacijų Irake ateities.
„Negaliu nieko garantuoti dėl ateities ir nepriimu politinių sprendimų“, – teigė M.Milley.
„Galiu tik pasakyti, kokia yra dabartinė mūsų politika ir dabartiniai planai. O mano dabartinės gairės iš gynybos sekretoriaus ir prezidento yra tokios, kad mes liksime Irake“, – pridūrė jis.
