Suprasti akimirksniu
- JAV nužudė vieną svarbiausių Irano valstybės veikėjų, Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgų vadą Q.Soleimani
- Q.Soleimani padėjo išplėsti Irano įtaką Artimuosiuose Rytuose, jis atsakingas už tūkstančius mirčių Sirijoje
- Vašingtonas tikina, kad taip siekiama užkirsti kelią Irano atakoms prieš JAV
- Teheranas, kuriame posėdžiaus saugumo taryba, pažadėjo griežtą atsaką JAV
- JAV ambasada Bagdade paragino amerikiečius nedelsiant palikti Iraką
- Kai kurie analitikai nerimauja dėl Irako destabilizacijos
- Po žinios apie Q.Soleimani nukovimą naftos kaina pakilo daugiau nei 4 proc.
JAV penktadienį paryčiais surengė aviacijos smūgį prieš 62 metų Q.Soleimani ir kitus veikėjus, vežtus keliais automobiliais iš Bagdado tarptautinio uosto.
Pentagonas nurodė, kad prezidentas Donaldas Trumpas įsakė JAV kariuomenei imtis „ryžtingų gynybos veiksmų nukaunant Qasemą Soleimani, kad būtų apsaugoti JAV kariai užsienyje“.
JAV ambasada Bagdade paragino amerikiečius nedelsiant išvykti iš Irako.
„JAV piliečiai turėtų išvykti oro transportu, kuomet tai įmanoma, o jei neįmanoma – sausuma į kitas šalis“, – sakoma ambasados pareiškime.
Kas buvo Qasemas Soleimani?
62 metų amžiaus Q.Soleimani vadovavo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso pajėgoms, atsakingoms už operacijas užsienyje. Q.Soleimani buvo vienas populiariausių veikėjų Irane, apie kurį buvo kalbama kaip apie būsimą prezidentą.
„Jis buvo svarbesnis nei prezidentas, kalbėjo su visomis Irano frakcijomis, turėjo tiesioginę liniją su aukščiausiuoju lyderiu ir buvo atsakingas už regiono politiką. Negali būti svarbiau ir įtakingiau už tai“, – „The Guardian“ sakė tyrimų centro „Century Foundation“ analitikė Dina Esfandiary.
Vašingtonas Q.Soleimani laikė mirtinu priešu. Po jo nužudymo Pentagono vadovas Markas Esperis paskelbė, kad Q.Soleimani aktyviai vykdė atakas prieš amerikiečių diplomatus ir karius Irake bei visame regione. Esą smūgis buvo reikalingas užkirsti kelią būsimoms Irano atakoms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Qasemas Soleimani: įtakingas Irano generolas, tapęs JAV taikiniu
Q.Soleimani laikomas vienu įtakingiausių veikėjų Artimuosiuose Rytuose, kuriuose jis per įvairias saugumo operacijas sugebėjo išplėsti Irano įtaką.
Pavyzdžiui, Sirijoje Islamo revoliucinės gvardijos daliniai kartu su kovotojais iš Libano, Irako ir Afganistano padėjo diktatoriui Basharui al Assadui išlikti valdžioje per žiaurų pilietinį karą, trunkantį jau beveik devynerius metus.
Revoliucinė gvardija vykdė balistinių raketų programą, ji daro didelę įtaką Libano judėjimui „Hezbollah“ ir husių sukilėliams Jemene pilietiniame kare, įvardijamame kaip viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje.
2003 metais JAV įvykdžius invaziją Irake, Kudso pajėgų nariai buvo dislokuoti ir šioje valstybėje. Įvykdžiusios invaziją JAV bendradarbiavo su diktatorių Saddamą Husseiną pakeitusiais šalies vadovais, tačiau pastaruoju metu Vašingtono įtaka Irake blėso, o Irano – augo.
JAV ilgą laiką kaltina Iraną dėl automobiliuose padėtų bombų sprogimų ir pagrobimų, bet jis atsakomybės nėra prisiėmęs.
AFP rašo, kad Q.Soleimani taip pat buvo kultūrinis simbolis, reiškęs nacionalinį pasididžiavimą ir atsparumą susidūrus su JAV sankcijomis.
Ajatola Ali Khamenei į Q.Soleimani postą paskyrė jo pavaduotoją Esmailą Qaani.
„Po šlovingojo generolo Qasemo Soleimani, atlikusio hadžą, kankinystės skiriu brigados generolą Esmailą Qaani Islamo revoliucinės gvardijos korpuso Kudso [Jeruzalės] pajėgų vadu“, – sakoma A.Khamenei oficialiajame tinklalapyje paskelbtame pranešime.
A.Khamenei nurodė, kad E.Qaani yra „vienas daugiausiai apdovanojimų pelniusių vadų“ per 1980–1988 metų Irano ir Irako karą.
Kas toliau?
Irano saugumo tarybai ruošiantis skubiam posėdžiui, aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms.
„Dievo valia jo nebelikus, jo darbas ir kelias nenutrūks, tačiau nusikaltėlių, per praėjusios nakties incidentą susitepusių savo purvinas rankas jo ir kitų kankinių krauju, laukia žiaurus kerštas“, – rašė A.Khamenei.
Analitikai ir politikai Q.Soleimani nužudymą vertina dvejopai. Vieni tai vadina konflikto eskalacija, kuri, visų pirma, gali destabilizuoti Iraką, kiti šį žingsnį sveikina, nes Q.Soleimani atsakingas už tūkstančius mirčių.
Indianos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Feisalas Istrabadi CNN teigė, kad faktas, jog Q.Suleimani buvo nužudytas Irako teritorijoje, yra labai reikšmingas.
Pasak F.Istrabadi, tai smarkiai susilpnins Irako vyriausybę. „Bus proga destabilizuoti šalį. Šis įvykis turės didelę reikšmę Artimiesiems Rytams“, – pridūrė jis.
„Faktas, kad tai buvo įvykdyta Irako teritorijoje, reiškia, kad Irakas taps tuo, ko aš bijojau nuo pat pradžių: kovos lauku tarp Irano ir JAV", – ekspertas teigė CNN.
F.Istrabadi sakė bijąs, kad Jungtinės Valstijos neturi plano, kaip po šio žingsnio išlaikyti stabilumą Irake
Vokiečių konfliktų analitikas, apžvalgininkas Julianas Roepcke tviteryje rašo esąs nustebęs, kad „žurnalistai ir politikai smerkia nužudymą ir vertina jį kaip konflikto eskalaciją“.
„Soleimani yra atsakingas už tūkstančius mirčių ir tai, kad šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus“, – rašė J.Roepcke.
Amerikiečių-iraniečių žurnalistė Negar Mortazav rašo, kad daug Irano disidentų sveikina Q.Soleimani, kurį kaltino dėl karinio Teherano buvimo Artimuosiuose Rytuose bei nužudymais Sirijoje, Irake ir kitur, mirtį.
„Daug eilinių iraniečių bijo dar vieno ilgo niokojančio karo“, – rašo ji tviteryje.
Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnas Marcas Polymeropoulos „The Washington Post“ sakė, kad Q.Soleimani buvo pagrindinis Irano instrumentas siekiant projektuoti įtaką regione.
„Dėl Irano režimo legitimumo, reikėtų tikėtis stipraus atsako JAV. Amerikos visuomenė turi suprasti, kad po šio įvykio galime prarasti amerikiečių gyvybių“, – laikraščiui sakė M.Polymeropoulos.
Buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas rašo, kad Irakui tapus JAV ir Irano kovų aikštele, ir taip trapi Irako būklė susilpnės. Jis prognozuoja, kad taip šalyje greičiausiai atsiras daugiau vietos „Islamo valstybei“ ir kitoms teroristinėms organizacijoms.
Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupių specialistas Phillipas Smythas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metais amerikiečių reidas, per kurį žuvo „Islamo valstybės“ vadovas Abu Bakras al Baghdadi.
Kaip reagavo politikai?
Netrukus po smūgio JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo tviteryje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame esą irakiečiai gatvėse švenčia Q.Soleimani nužudymą.
„Irakiečiai – irakiečiai – šoka gatvėje už laisvę; dėkingi, kad nebėra generolo Soleimani“, – parašė M.Pompeo prie įrašo, kuriame matyti dešimtys žmonių, bėgančių gatve ir mojuojančių, regis, Irako ir kitokiomis vėliavomis.
Demokratė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi tikino, kad D.Trumpo administracija šį smūgį įsakė nepasikonsultavusi su Kongresu. Jos teigimu, „šios nakties oro smūgis gali išprovokuoti pavojingą smurto eskalaciją“.
Savo ruožtu respublikonas senatorius Jimas Rischas sakė, kad Q.Soleimani mirtis yra galimybė Irakui nuspręsti savo ateitį išsilaisvinant nuo Irano kontrolės.
„Kaip jau anksčiau įspėjau Irano vyriausybę, mūsų santūrumo atsakant į ankstesnes atakas jie neturėtų laikyti silpnybe“, – teigė J.Rischas.
Demokratų senatorius Richardas Blumenthalis sakė, kad D.Trumpas yra skolingas Kongresui ir Amerikos žmonėms išsamų paaiškinimą.
„Dabartiniai leidimai naudoti karinę jėgą jokiu būdu neapima galimo naujo karo pradėjimo. Šis žingsnis galėtų nulemti svarbiausią per kelis dešimtmečius karinę konfrontaciją“, – sakė senatorius.
Tačiau D.Trumpo sąjungininkai gyrė prezidento veiksmus. „Irano vyriausybei: jei norite daugiau, gausite daugiau“, – tviteryje parašė Pietų Karolinai atstovaujantis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad nužudžius Q.Soleimani buvo „subombarduotos“ paskutinės viltys sureguliuoti Irano branduolinės programos problemas.
K.Kosačiovas: „Iranas gali forsuoti branduolinių ginklų gamybą, net jeigu [anksčiau] nesiruošė to daryti.“
„Iranas gali forsuoti branduolinių ginklų gamybą, net jeigu [anksčiau] nesiruošė to daryti“, – per „Facebook“ parašė K.Kosačiovas.
Izraelio gynybos ministras Naftali Bennettas penktadienį Tel Avive surengs pasitarimą, kuriame bus aptarta saugumo padėtis po svarbaus iraniečių sukarintų pajėgų vado Qasemo Soleimani žūties per JAV ataką.
Kaip pranešė leidinys „The Jerusalem Post“, pasitarime taip pat dalyvaus Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Avivas Kochavi ir virtinė jėgos struktūrų atstovų.
Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin pareiškė, kad nukovus Q.Soleimani pasaulis „tapo pavojingesnis“.
„Pabudome pavojingesniame pasaulyje“, – radijui RTL sakė A.de Montchalin. Ji nurodė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas netrukus konsultuosis su „to regiono veikėjais“.
Kodėl augo įtampa?
JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Tuomet JAV Iranui vėl ėmė taikyti skaudžias sankcijas.
2019 metus žymėjo incidentai Persijos įlankoje, kai buvo puolami tanklaiviai, numuštas JAV bepilotis lėktuvas, suduoti smūgiai svarbiems Saudo Arabijos naftos infrastruktūros objektams. Dėl šių incidentų kaltinamas Iranas atsakomybę neigia.
Iranas taip pat vykdė oro smūgius prieš oro bazes Irake, kuriose dislokuoti amerikiečių kariai.
Antradienį protestuodami prieš JAV karinius smūgius prieš Irano taikinius Irake, protestuotojai įsiveržė į Jungtinių Valstijų ambasados Bagdade teritoriją.
Vašingtonas jau griežtai įspėjo Teheraną, kalbėdamas apie „ryžtingą atsaką“, jei bus pakenkta amerikiečių interesams Irake.
