Pažymima, kad Ukrainos karinės perspektyvos bus pagrindinė tema liepą, kai Vašingtone vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas jos 75-mečiui.
Jeigu Jungtinės Valstijos neatnaujins karinės paramos, o Rusijos pajėgos sustiprės, aljanso susitikimas gali virsti „blaiviu momentu“, kuris sukels susirūpinimą dėl to, ar Vašingtonas gali laikytis savo įsipareigojimų, teigia laikraštis.
„Žvelgdami atgal, kai kurie saugumo analitikai sako, kad J.Bidenas turėjo veikti greičiau ir pristatyti svarbiausias ginklų sistemas Kyjivui, kol Rusijos pajėgos dar neprisitaikė ir kol JAV įstatymų leidėjų kantrybė nepradėjo sekti.“
Kaip pavyzdys nurodomos mažesnio nuotolio raketos ATACMS, kurios galėjo būti pateiktos Ukrainai iki 2023 m. spalio, gerokai anksčiau, nei „Ukrainos kontrpuolimas pradėjo silpti“, pabrėžia WSJ.
Aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas sakė, kad priimdami sprendimus dėl ginkluotės Baltieji rūmai turėjo atsižvelgti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes kurti naujus ginklus, taip pat į Rusijos prezidento Vladimiro Putino polinkį gąsdinti branduoliniu ginklu.
„Pirmąją konflikto dieną Ukraina nebuvo pasirengusi visa tai priimti“, – sakė jis.
Leidinyje taip pat pažymima, kad „tam tikri europietiški ginklai“ suvaidino lemiamą vaidmenį.
„Tačiau žemynas, kuris vis dar stengiasi įveikti savo gynybos pramonės bazės trūkumus, nesugebės padengti viso trūkumo, jei nebus greitai atnaujintas JAV artilerijos sviedinių, oro gynybos perėmėjų ir kitų svarbiausių ginklų sistemų tiekimas“, – teigia WSJ.
Vakarų analitikai įsitikinę, kad Rusija stengsis kuo labiau pasinaudoti šia padėtimi.
V.Putinas tikisi, kad Ukrainos sąjungininkai „nesugebės pakankamai greitai sukaupti savo jėgų“, ir jau dabar rusai aktyviai propaguoja faktą, kad Kijevas yra „pralaimėjimo padėtyje“.