Generolas Vincentas Brooksas žurnalistams sakė, kad pranešimai apie Šiaurės Korėjos tęsiamas branduolinio ginklo ir raketų programas rodo, jog Pechenjanui trūksta pasitikėjimo, kad bus saugus eidamas pusiasalio denuklearicazacijos keliu.
„Nors noriu būti empatiškas ir suprasti, kodėl Šiaurės Korėja daro tai, ką jį daro, ir kas tai sukelia, tačiau tai yra padėtis, kurią Šiaurės Korėja susikūrė pati“, – kalbėjo V.Brooksas per spaudos konferenciją Seule.
„Jiems teks surizikuoti ir pajudėti taikos link, atsižvelgiant į tai, kad padėtį, kurioje esame, sukūrė jie“, – sakė jis.
Po provokuojančių ginklavimosi programos metų, per kuriuos Pchenjanas išbandė termobranduolinį užtaisą ir pademonstravo, kad jo raketos gali pasiekti JAV žemyninę dalį, 2018 metais Šiaurės Korėja perėjo prie diplomatijos.
Šalies lyderis Kim Jong Unas birželį surengė istorinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po susitikimo abu lyderiai paskelbė apie savo planus siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, tačiau konkrečių veiksmų plano ir grafiko nepateikė.
Po viršūnių susitikimo turėjusių vykti tolesnių derybų dėl būsimo veiksmų plano pradžia nebuvo sėkminga. Šiaurės Korėja apkaltino amerikiečių delegaciją, kuriai vadovavo JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, keliant vienašališkus reikalavimus vykdyti branduolinį nusiginklavimą. Šiaurės Korėja taip pat reikalauja, kad JAV paspartintų pastangas oficialiai užbaigti 1950–1953 metų Korėjos karą, nutrauktą tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
„Per metus šalių santykiuose pasiektos pažangos turbūt negalima buvo tikėtis pernai, bet ji įvyko, – kalbėjo generolas. – Tačiau mes dar laukiame rimtų veiksmų tokiuose didelį susirūpinimą keliančiuose dalykuose kaip denuklearizacija. Išlieka būtinybė tęsti spaudimą, kad Šiaurės Korėja neturėtų jokios priežasties ar net galimybės trauktis.“
Pastaraisiais dešimtmečiais pastangos spręsti Šiaurės Korėjos branduolinės programos problemą diplomatiniu keliu nebuvo sėkmingos. Tačiau, pasak V.Brookso, šįkart sėkmės galimybės yra didesnės dėl Vašingtono ir Seulo valdžios pasikeitimo. Be to, Šiaurės Korėjos branduolinių ir ilgojo nuotolio raketų programų keliama grėsmė yra dedesnė nei kada nors anksčiau, sakė jis.
Norint, kad diplomatinės pastangos būtų sėkmingos, sąjungininkėms ir Šiaurės Korėjai reikia įveikti nepasitikėjimą ir pašalinti nesusipratimus, kai „vienos šalies veiksmus kita supranta kitaip nei tikėjosi pirmoji šalis“, pabrėžė generolas.
V.Brooksas pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis JAV ir Šiaurės Korėja žengė svarbių žingsnių siekdamos didinti tarpusavio pasitikėjimą. Kaip pavyzdį jis nurodė 55 amerikiečių karių, žuvusių per Korėjos karą, palaikų sugrąžinimą iš Šiaurės Korėjos į Ameriką.
„Tai buvo labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik viena lentėlė ilgame tilte per (šalis skiriantį) nepasitikėjimą“, – pridūrė V.Brooksas.
Pasak ekspertų, oficialiai paskelbus Korėjos karo pabaigą Pchenjanui būtų lengviau vesti derybas su Vašingtonu dėl taikos sutarties, diplomatinio pripažinimo, saugumo užtikrinimo ir ekonominių privilegijų.
Tačiau Vašingtonas tvirtina, kad Pchenjanas negali tikėtis sankcijų režimo sušvelninimo ir kitokių nuolaidų tol, kol tvirtai neįsipareigos visiškai ir kontroliuojamai atsisakyti savo branduolinių ginklų.
„Šis reikalas yra akivaizdžiai skubus, ypač Šiaurės Korėjai. Bet ypač gerai tai turi suprasti trys šalys – Pietų Korėja, Šiaurės Korėja ir Jungtinės Valstijos“, – kalbėjo V. Brooksas. – Turi būti visiškai aišku kas ką reiškia, reikia, kad tai būtų suprasta iš anksto, galbūt iš anksto turi būti suprasta ir tai, kas ko nereiškia.“
