M.Milley pirmą kartą patvirtino, kad Kinija išbandė hipergarsinę raketą, galinčią nešti branduolinį užtaisą ir labai sunkiai sustabdomą gynybos sistemų.
„Matėme... labai reikšmingą įvykį, hipergarsinio ginklo sistemos bandymą. Tai kelia didelį susirūpinimą“, – televizijai „Bloomberg“ sakė M.Milley – JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas.
„Nežinau, ar tai visai kaip „Sputnik“ momentas, bet galvoju, kad labai panašus, – sakė jis. – Tai labai reikšmingas technologijų įvykis... Jis prikaustė mūsų dėmesį.“
JAV gynybos departamentas anksčiau atsisakė patvirtinti įvykus tokį Kinijos bandymą.
Pirmasis apie jį spalio 16 dieną paskelbė britų laikraštis „Financial Times“. Straipsnyje rašyta, kad rugpjūtį atliktas bandymas Vašingtonui buvo netikėtas.
Raketa nedideliame aukštyje apskriejo aplink Žemę greičiu, daugiau kaip penkiskart viršijusiu garso greitį, bet nepataikė nusileisti numatytoje vietoje – nusileido už daugiau kaip 30 km nuo jos, rašė „Financial Times“.
Kinija paneigė šį pranešimą ir tvirtino, kad tai buvo įprastinis daugkartinio naudojimo erdvėlaivio bandymas.
Hipergarsiniai ginklai yra nauja, sparčiai vystoma raketų technologijų sritis. Hipergarsinės raketos gali skrieti daugiau nei penkis kartus greičiau už garsą ir, kaip ir balistinės raketos, yra pajėgios nešti branduolinę galvutę.
Tačiau balistinės raketos iš pradžių arkos trajektorija pakyla į kosmosą, kad pasiektų savo taikinį, o hipergarsinės raketos gali skrieti žema trajektorija atmosferoje ir potencialiai pajėgios taikinį pasiekti greičiau.
Visgi svarbiausia, kad hipergarsinė raketa yra manevringa, dėl to yra sunkiau ją susekti ir nuo jos apsiginti.
Todėl hipergarsinės raketos yra pavojingesnės, ypač apginklavus jas branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.
Be Kinijos, hipergarsines technologijas vysto Jungtinės Valstijos, Rusija ir dar mažiausiai penkios šalys. Tokias raketas jau yra išbandžiusios JAV, Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja.
2019 metais Kinija pristatė hipergarsinę vidutinio nuotolio raketą DF-17, galinčią nuskrieti maždaug 2 tūkst. km ir nešti branduolines galvutes.
„Financial Times“ straipsnyje minėta raketa yra kitokia, ilgesnio nuotolio. Ją galima paleisti į orbitą, iš kur ji sugrįžta į atmosferą ir smogia taikiniui.
Trečiadienį paklaustas apie Kinijos bandymą, Pentagono atstovas Johnas Kirby vėl atsisakė jį patvirtinti.
Tačiau jis nurodė, kad bet kokia didelė Kinijos karinių pajėgumų pažanga nepadeda „mažinti įtampos regione ir už jo ribų“.
Tokie pasiekimai derinami „su užsienio ir gynybos politikos metodais pasitelkiant bauginimą ir prievartą, kad kaimyninės šalys nusileistų Kinijos interesams“, pabrėžė J.Kirby.
