„Mes oficialiai paprašėme Vokietijos prisidėti prie Prancūzijos ir JK, padėti saugoti Hormūzo sąsiaurį ir kovoti su Irano agresija“, – sakoma ambasados atstovės Tamaros Sternberg-Greller pareiškime.
„Vokietijos vyriausybės nariai aiškiai sako, kad laivybos laisvė turėtų būti saugoma... Mūsų klausimas: saugoma kieno?“ – pridūrė ji.
Jau kurį laiką tarp Teherano ir Vašingtono tvyrančią įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas praėjusiais metais vienašališkai pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir sugrąžinti skaudžias sankcijas Teheranui.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa Persijos įlankos regione nuolat didėjo.
D.Trumpas birželį sakė paskutinę minutę atšaukęs karinį smūgį Iranui, kai Teherano pajėgos numušė vieną JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą; šiitiška respublika taip pat buvo kaltinama dėl virtinės mįslingų atakų prieš tanklaivius. Iranas šiuos kaltinimus neigia.
Naujausias JAV prašymas NATO sąjungininkei Vokietijai šioje šalyje yra vertinamas itin prieštaringai. Daugelis vokiečių politikų būgštauja, kad bet kokia karinio jūrų laivyno misija, ypač – vadovaujama Jungtinių Valstijų, gali padidinti konflikto riziką ir įstumti Europos galingąsias šalis į karą.
Berlynas aiškiai yra pasakęs, kad atmeta D.Trumpo „maksimalaus spaudimo“ Iranui strategiją.
Liepos pradžioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltare buvo sulaikytas tanklaivis „Grace 1“ dėl įtarimų gabenus Irano naftą į Siriją. 2,1 mln. barelių lengvosios naftos gabenusį 330 m ilgio laivą liepos 4 dieną sustabdė Gibraltaro policininkai ir muitininkai, padedant britų karališkųjų jūrų pėstininkų komandai.
Liepos 14-ąją Irano revoliucinės gvardijos kariai Hormūzo sąsiauryje perėmė su JK vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“ bei nutempė į Bandare Abaso uostą Irano Hormozgano provincijoje.
Praėjusią savaitę Londonas paragino sukurti Europos jūrų pajėgas, kad būtų užtikrinta laivybos laisvė Persijos įlankoje, tačiau vėliau pasiūlė, kad tokioje misijoje turėtų dalyvauti ir JAV.
